Fizikas pasiūlė radikaliai naują „žvaigždinį variklį“, kuriuo būtų galima perkelti visą Saulės sistemą

Kalbant apie hipotetines kosmines megastruktūras, žvaigždinis variklis yra viena iš šauniausių – gigantiška struktūra, skirta visos mūsų planetų sistemos transportavimui kur nors kitur, jei dabartinė vieta taptų netinkama.

O dabar naujas tyrimas pateikė naują idėja apie tokį žvaigždinį variklį.

Kurzgesagt video pasakoja apie vadinamą Caplano variklį, kuriuo, panaudojant pačios Saulės energiją, būtų galima keliauti po galaktiką. Sukonstruotas netoli Saulės, jis elektromagnetiniais laukais rinktų vandenilį ir helį, kurį panaudotų kaip kurą.
Variklis pavadintas jo koncepciją sukūrusio astrofiziko Matthew Caplan iš Illinois valstijos universiteto, vardu.

Bet kam tokios neįsivaizduojamai didžiulės mašinerijos gali prisireikti? Na, kol mes ramiai ir gražiai čia užsiimame savo reikaliukais, Visata nuolat kinta, tad nėra nulinis šansas, kad, kad vieną – visai negražią – dieną gali atsidurti asteroidų srauto kelyje ar greta sprogstančios supernovos.

Dabartinėmis technologijomis tokius dalykus galime numatyti gerokai iš anksto, likus keliems milijonams metų. Tiek, suraukus kaktas, gali pakakti sukurti žvaigždinį variklį.

Jis tiektų du energijos srautus – viename, naudojant helį termobranduoliniame reaktoriuje, būtų kuriamas radioaktyvaus deguonies srautas, judinantis Caplano variklį, o kitame, naudojant vandenilį, būtų išlaikomas atstumas iki Saulės ir ji stumiama tolyn. Caplano variklis iš esmės veiktų kaip buksyras

Vien iš Saulės vėjo gauti pakankamai kurio nepavyktų, reikėtų ir kažkokios Dysono sferos struktūros, kuri koncentruotų šviesą tam tikrame Saulė taške, kuriame pakiltų temperatūra ir išskiriama galia.

Gera naujiena, kad slenkant Saulei, įkandin seks ir visa kita – gravitacinis atstumas išliks toks pat. Nereikės Žemės, Marso, Jupiterio ir likusių planetų tempti atskirai, nes tuo pasirūpins Saulės trauka.

Caplano variklis turi vieną didelį pranašumą prieš kitą žvaigždinio variklio idėją, Shkadovo variklį, kurią iškėlė mokslininkas Leonidas Shkadovas: jis būtų daug greitesnis.

Veikdamas pilna galia, Shkadovo variklis tikriausiai galėtų mus pastumti 100 šviesmečių per 230 milijonų metų. Tuo tarpu Caplano variklis galėtų nugabenti mus 50 šviesmečių vos per 1 milijoną metų, – toks greitis galėtų pasitarnauti, jei tektų sprukti nuo supernovos.

Vertinant fizikine prasme, Shkadovo variklis iš esmės yra didžiulis išlenktas veidrodis, sukurtas taip, kad kosmose visa planetų sistema judėtų, naudodama atspindėtų Saulės spinduliavimo fotonų energiją. Tačiau judėti būtų įmanoma tik viena kryptimi, kas dar labiau sumažintų tokios idėjos naudą.

Jei ketiname kada nors pajudinti visą Saulės sistemą, Caplano variklis tikriausiai būtų geriausias variantas – nors kol kas esame tik „moksliškai įmanoma“ stadijoje, ir artimiausiu metu tokio variklio kūrimo pradžios tikėti neverta.

Tyrimas publikuotas Acta Astronautica