Didysis sprogimas
.


Niekas neatsiranda iš nieko. Bet iš kur atsirado materija, kad įvyktų Didysis sprogimas ir atsirastų Visata.


Ar gali būti nuolat besiplečiančioje erdvėje centras? Iš dalies taip, bet ne viskas taip paprasta.


Pasitelkę Jameso Webbo ir Hubble'o kosminius teleskopus, astronomai patvirtino vieną iš labiausiai nerimą keliančių fizikos galvosūkių – atrodo, kad Visata plečiasi neįtikėtinai skirtingu greičiu, ir tai priklauso nuo to, kur mes žiūrime.


Kas yra už stebimos Visatos ribų? Mokslas turi penkias vienodai patikimas ir tuo pačiu neįrodytas teorijas apie tai, kas ten slypi...


Tyrėjai pasiūlė naują teoriją, kuri bando paaiškinti tamsiosios materijos prigimtį.


Daugelis iš mūsų tikrai fantazavo apie nuskridimą į kitų žvaigždžių sistemas ar bent jau Saulės sistemos tyrinėjimą. Galimybė tai padaryti saugiai vis dar yra nepasiekiama, tačiau mes tikrai žengiame vis tolimesnių kelionių nuo savo planetos link.


Tyrėjai mano, kad antrasis Didysis sprogimas įvyko, kai Visata buvo jaunesnė Mėnulis.


Jameso Webbo kosminis teleskopas aptiko atokiausią iki šiol žinomą aktyvią juodąją skylę, esančią galaktikoje CEERS 1019, kuri egzistavo maždaug 570 milijonų metų po Didžiojo sprogimo.


Šiuolaikinė kosmologija turi keletą atsakymų į klausimą, kas yra už Visatos ribų – ir nė vieno iš jų dar negalime patikrinti.


Tai gali būti nekontroliuojamo greito plėtimosi rezultatas, dėl kurio visatos dalys atsišakoja ir sukuria savo pasaulius.


Naujas tyrimas rodo, kad Didysis sprogimas pačioje pradžioje turėjo „tamsųjį partnerį“ ir astronomai gali rasti jo egzistavimo įrodymų.


Įsivaizduokite vos dvidešimties kilometrų skersmens sferinį objektą, kurio masė du-tris kartus didesnė už Saulės. Tokios yra neutroninės žvaigždės. Per sekundę jos apsisuka šešis šimt


Tarptautinė tyrėjų komanda teigia, kad mūsų supratimą apie visatos kilmę gali prireikti šiek tiek atnaujinti.


Tyrėjai išsiaiškino, kad Visata plečiasi visiškai kitokiu greičiu, nei manyta anksčiau – tai novatoriškas atradimas, galintis pakeisti mūsų dabartinį supratimą apie kosmosą.


Tyrėjai siūlo panaudoti pačią visatą kaip laboratoriją išspręsti vienai didžiausių kosmoso paslapčių.