Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Ką veikti karantino metu? Prisidėti prie mokslo, žinoma! Įdomiausi būdai, ką galite išbandyti

2020-03-24 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (385)
    Share

Iš namų, gamtoje, virtualiai su milžiniška žmonių minia… Dabar pats tinkamiausias laikas prisidėti prie mokslo tyrimų. Artėja piliečių mokslo mėnuo!

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Piliečių mokslo diena ‒ 2016-aisiais prasidėjusi iniciatyva, kviečianti viso pasaulio mokslo mėgėjus prisijungti ir organizuoti savo piliečių mokslo išvykas, renginius ir konkursus. Šiemet ši diena išaugo į visą mėnesį. Balandis oficialiai ‒ Piliečių mokslo mėnuo(Citizen Science Month), o prisijungti galite ir Jūs!

Kas gi tas piliečių mokslas? Tai ‒ galimybė, net neturint jokio mokslinio išsilavinimo, prisidėti prie tikrų mokslo tyrimų. Šiomis dienomis tai ypač aktualu. Pasaulį kamuojančioms problemoms išspręsti prireiks ne vieno ir net ne kelių mokslininkų, bet visų mūsų pastangų!

.

Milijonai akių ir protų kiekvienais metais suvienija jėgas piliečių mokslo dienos metu. Iniciatyvą organizuoja didžiausias piliečių mokslo „katalogas“ internete ‒ SciStarter, ir tarptautinės piliečių mokslo asociacijos(Citizen Science Association). Pirmoji piliečių mokslo diena 2016-aisiais paminėta viename didžiausių pasaulyje mokslo festivalių ‒ JAV mokslo ir inžinerijos festivalyje Vašingtone. Kartu organizuotas ir unikalus renginys ‒ rūšių ralis… miestuose! Šis projektas ‒ City Nature Challenge, kuris gyvuoja iki šiol, kviečia skaičiuoti skirtingų organizmų rūšis miestuose, taip padedant mokslininkams tirti bioįvairovę ir jai įtaką darančius veiksnius tankiai gyvenamose vietose.

Per ketverius metus tiek piliečių mokslas, tiek šią iniciatyvą paminėti skirtos dienos stipriai išpopuliarėjo – prie jos jungiasi vis daugiau projektų, o mokslininkai ir mėgėjai organizavo vis daugiau šiai dienai paminėti skirtų renginių.

Tačiau norint prisidėti prie mokslo, nebūtina kažkur eiti. Tą galima padaryti tiesiog kompiuterio ekrane ar išmaniuoju telefonu.

2019-aisiais metais, ypač didelio populiarumo Piliečių mokslo dienos metu sulaukė ir lietuvių bei amerikiečių kurtas projektas ‒ Stall Catchers. Visuomeninės bibliotekos, mokyklos ir tiesiog pavieniai žaidėjai visame pasaulyje vienu metu jungėsi prie Stall Catchers „megatono“ ir analizavo tikrus mokslinius duomenis iš Kornelio universiteto, svarbius Alzheimerio ligos tyrimams.

Stall Catchers piliečių mokslo žaidimas ‒ ir tarp šių metų Piliečių mokslo mėnesio favoritų. Šį žaidimą galima žaisti bet kada ‒ tereikia kompiuteryje ar išmaniajame įrenginyje prisijungti prie žaidimo interneto svetainės, ir Jūs jau padedate mokslininkams kovoti su Alzheimerio liga!

Iš namų galite kovoti ne tik su Alzheimeriu, bet ir kitomis ligomis. Tarp jų ir dabar siautėjančiu koronavirusu.

Piliečių mokslo legenda jau tapusiame Foldit žaidime šiuo metu galima spręsti galvosūkius, padėsiančius mokslininkams atrasti naujus, galinčius blokuoti COVID-19 ligą sukeliantį SARS-CoV-2 virusą. Nors vaistų nuo šio klastingo viruso dar nėra, mokslininkai tikisi, kad taip galėtų sustabdyti viruso plitimą.

Pasak mokslininkų, virusas turi specialius smaigalio baltymus (angl. spike protein), kuriais atpažįsta žmogaus ląsteles. Šiuos baltymus užblokavus, būtų galima sustabdyti viruso plitimą iš vienos ląstelės į kitą užsikrėtusio žmogaus organizme.

Tačiau sintetinių baltymų dizainas ‒ sudėtingas procesas, trunkantis ne dienas ir net ne savaites. O norėdami kuo greičiau atrasti naujų kovos su COVID-19 būdų, turime veikti greitai. Todėl be galo svarbus piliečių mokslas. Istorija jau ne kartą įrodė, kad tūkstančiai piliečių mokslininkų susivieniję gali žaibiškai atrasti tai, kas mokslininkams neduoda ramybės daug metų!

Individualiai arba komandose spręsdami baltymų l

Stall Catchers piliečių mokslo žaidimas ‒ ir tarp šių metų Piliečių mokslo mėnesio favoritų. Šį žaidimą galima žaisti bet kada ‒ tereikia kompiuteryje ar išmaniajame įrenginyje prisijungti prie žaidimo interneto svetainės, ir Jūs jau padedate mokslininkams kovoti su Alzheimerio liga!

Iš namų galite kovoti ne tik su Alzheimeriu, bet ir kitomis ligomis. Tarp jų ir dabar siautėjančiu koronavirusu.

Piliečių mokslo legenda jau tapusiame Foldit žaidime šiuo metu galima spręsti galvosūkius, padėsiančius mokslininkams atrasti naujus, galinčius blokuoti COVID-19 ligą sukeliantį SARS-CoV-2 virusą. Nors vaistų nuo šio klastingo viruso dar nėra, mokslininkai tikisi, kad taip galėtų sustabdyti viruso plitimą.

Pasak mokslininkų, virusas turi specialius smaigalio baltymus (angl. spike protein), kuriais atpažįsta žmogaus ląsteles. Šiuos baltymus užblokavus, būtų galima sustabdyti viruso plitimą iš vienos ląstelės į kitą užsikrėtusio žmogaus organizme.

Tačiau sintetinių baltymų dizainas ‒ sudėtingas procesas, trunkantis ne dienas ir net ne savaites. O norėdami kuo greičiau atrasti naujų kovos su COVID-19 būdų, turime veikti greitai. Todėl be galo svarbus piliečių mokslas. Istorija jau ne kartą įrodė, kad tūkstančiai piliečių mokslininkų susivieniję gali žaibiškai atrasti tai, kas mokslininkams neduoda ramybės daug metų!

Individualiai arba komandose spręsdami baltymų lankstymo galvosūkį, Foldit žaidėjai padeda mokslininkams sukurti optimalios struktūros baltymą, kuris efektyviai blokuotų SARS-CoV-2 viruso smaigalio baltymus. Po kiekvieno žaidimo „turo“, šiuos tyrimus vykdantys mokslininkai iš Vašingtono universiteto pateikia detalią žaidėjų sprendinių analizę. Tikėkimės, kad bendromis žaidėjų ir mokslininkų jėgomis šis galvosūkis bus išspręstas, ir sukursime baltymą, kuris bent kiek pažabos koronavirusą!

ankstymo galvosūkį, Foldit žaidėjai padeda mokslininkams sukurti optimalios struktūros baltymą, kuris efektyviai blokuotų SARS-CoV-2 viruso smaigalio baltymus. Po kiekvieno žaidimo „turo“, šiuos tyrimus vykdantys mokslininkai iš Vašingtono universiteto pateikia detalią žaidėjų sprendinių analizę. Tikėkimės, kad bendromis žaidėjų ir mokslininkų jėgomis šis galvosūkis bus išspręstas, ir sukursime baltymą, kuris bent kiek pažabos koronavirusą!

 

Jei manote, kad baltymų galvosūkiai ‒ ne Jums, nenusiminkite. Prisidėti prie Piliečių mokslo galite ir per daug nesukdami galvos, o tiesiog įdarbindami savo kompiuterį ar išmanųjį telefoną mokslo labui!

Savanoriškos kompiuterijos projektas Folding@home taip pat ėmėsi iššūkio kovoti su koronavirusu. Tai ‒ BOINC platformoje veikiantis projektas, kuriuo galite išnaudoti „laisvus“ savo kompiuterio ar išmaniojo įrenginio resursus SARS-CoV-2 virusui tyrinėti.

Folding@home ‒ panašus į Foldit projektas, tačiau baltymų struktūros analizuojamos kompiuterinio modeliavimo būdu. Nenuostabu, jog šiuo metu projektas ėmėsi būtent su koronavirusu susijusios užduoties.

Pasitelkiant tūkstančius savanorių kompiuterių, kuriami kompiuteriniai modeliai, padėsiantys suprasti anksčiau minėtų smaigalio baltymų išvaizdą ir kitimą. Tai padėtų išsiaiškinti, kaip šie baltymai atpažįsta žmonių ląsteles, bei sukurti antikūnus, kurie šiuos baltymus blokuotų. Taip pat kaip Foldit, Folding@home tyrėjai siekia atrasti vaistus, kurie stabdytų viruso plitimą. Tačiau šiuo atveju pasitelkiama ne žmonių vaizduotė, o daug laiko ir kompiuterinių resursų reikalaujantys dirbtinio intelekto metodai. Kuo daugiau žmonių „paaukos“ savo įrenginių kompiuterinę galią, tuo greičiau šį galvosūkį pavyks išspręsti!

Na, o mokslo labui įdarbinę kompiuterį, patys galime imtis ir kitų mokslui naudingų veiklų.

Piliečių mokslo mėnesio metu vaikštinėdami gamtoje ir grožėdamiesi bundančia gamta ir sugrįžusiais paukščiais, nepamirškite pastebėtų rūšių registruoti eBird platformoje. Tai ‒ didžiausias pasaulyje bioįvairovės srities piliečių mokslo projektas. Stebėdami ir registruodami pastebėtus paukščius, padedate mokslininkams suprasti jų migraciją, populiacijų kitimą, gyvenvietes.

.

Šie duomenys atsiranda globaliose duomenų bazėse, kur jais pasinaudoti taip pat gali visi. Todėl, jei esate užkietėjęs paukščių stebėtojais, eBird gali padėti atrasti ir vietas, kur galėtumėte pamatyti vieną ar kitą rūpimą paukščių rūšį.

Gamtoje stebėti galite ne tik paukščius. Lietuvoje sparčiai populiarėjanti iNaturalist programėlė leidžia registruoti bet kokias pastebėtas organizmų rūšis. Neseniai šalyje mėgėjų užregistruota jau keturi tūkstantoji organizmų rūšis! Ši bendruomenė stebėjimais ir patarimais dalinasi ir lietuviškoje iNaturalist Facebook grupėje.

Be to, pasak SciStarter portalo kūrėjų, nors karantino metu su draugais vakarėlio iškelti negalėsite, galite papuotauti su… skruzdėlėmis! „Ant Picnic“ projektas kviečia ištirti, ką valgyti mėgsta jūsų aplinkoje gyvenančios skruzdėlės.

Susipažinę su projekto svetainėje pateikiama instrukcija, paruoškite kelis skirtingus „skanėstus“, išneškite juos į kiemą ar parką, o po valandos suskaičiuokite, kiek prie kiekvienos lėkštelės būriuojasi skruzdėlių. Šiuos duomenis pateikę mokslininkams kartu su aprašu ir skruzdžių nuotraukomis, padėsite išsiaiškinti, kuo minta skirtingos, visame pasaulyje gyvenančios skruzdėlių rūšys.

Skruzdžių piknikas ‒ puikus projektas ir moksleiviams. Portalas „Students Discover“ paruošė išsamų pamokos planą, skirtą padėti mokytojams integruoti šį projektą į mokymo procesą. Žinoma, moksleiviai skruzdžių tyrimus gali atlikti individualiai, kiekvienas savo kieme. Taip mokslininkai galės gauti dar daugiau duomenų apie šiuos įdomius vabzdžius!

Šiais metais dauguma Piliečių mokslo mėnesiui planuotų renginių keliasi į virtualią erdvę.. O projektų, kuriuose galite dalyvauti nuotoliniu būdų, vien SciStarter kataloge yra per pusantro šimto!.

Tuo tarpu Piliečių mokslo mėnesiui paruoštos ir teminės dienos, kurių metu organizatoriai skatina prisidėti prie konkrečių piliečių mokslo projektų. Pavyzdžiui, balandžio 1-oji ‒ duonos raugo diena! Ją galite atšvęsti namuose, tiesiog užmaišydami paprasčiausio duonos raugo iš miltų ir vandens, ir ateinančias dvi savaites stebėti, kaip jis keičiasi. Tai ‒ dar vienas moksleiviams puikiai tinkantis „Sourdough for Science“ projektas, išmokantis ir mikrobiologijos pagrindų.

Tuo tarpu, balandžio 8-oji ‒ vandens, o 10-oji ‒ oro kokybės diena. Užsisakę specialius prietaisus, galite prisidėti prie globalių vandens ar oro užterštumo tyrimų. Įdomu, kaip žmogaus sukelta tarša keisis karantino metu?

Piliečių mokslo mėnesio kalendoriuje galite rasti ir išsirinkti patinkančius projektus.

Taigi, nors ateinančiomis savaitėmis gyvenimo ritmas, ko gero, bus kitoks, nenusiminkime. Prie mokslo prisijungti gali bet kas, ir iš bet kur! Piliečių mokslo mėnesį atšvęskime ne tik tiesiogiai ir netiesiogiai kovodami su virusais, prisidėdami prie įvairių mokslo projektų, bei ir kalbėdami apie piliečių mokslą, pasakodami apie jį draugams ir artimiesiems!

Be to, SciStarter rekomenduoja ir knygų apie piliečių mokslą sąrašą, The Crowd & The Cloud bei American Spring Live dokumentinius serialus apie piliečių mokslą, Youtube filmukų grojaraštį apie tai, kaip pradėti dalyvauti įvairiuose piliečių mokslo projektuose bei interaktyvų piliečių mokslo gidą-pamokėlę, kurią galite atlikti nuotoliniu būdu, su šeima ar draugais!

Likite sveiki, ir smagaus Jums Piliečių mokslo mėnesio!

E. M. Ramanauskaitė

Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
75(0)
63(1)
58(0)
53(0)
51(0)
44(0)
42(1)
42(0)
40(0)
37(0)
Savaitės
192(0)
189(0)
186(0)
184(0)
176(0)
Mėnesio
302(3)
291(6)
290(0)
289(2)
288(1)