Daugeliui ši užduotis sukelia keblumų: veikiausiai teks ir jums bent sekundę pamąstyti, kuri iš keturių paveikslėlyje matomų mažųjų g parašyta tinkamai

Jau išsirinkote, jūsų galva, teisingą variantą? Jei užduotis sukėlė jums keblumų, stebėtis neturėtumėte: išties nemenkas skaičius žmonių, nors raidę g regėjo milijoną kartų, nesugeba iš karto teisingai pasakyti, kuris g mažosios variantas taisyklingas. Šis faktas, beje, gali privesti prie gana netikėtų išvadų apie žmonių gebėjimą skaityti ir rašyti, rašoma portale „ScienceAlert“.

Vadovaujantis tradicinėmis psichologijos dogmomis, mūsų skaitymo įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su mūsų gebėjimu atpažinti raides. Remiantis tokia nuostata, derėtų manyti, kad skaityti mokantis žmogus privalo ypač gerai žinoti, kaip atrodo kiekviena raidė – kiekvienas jos linkis ir kilpelė.

Tik štai – akistata su g mažąja šią nuostatą akimirksniu sudaužo į šipulius.

Reikalas tas, kad egzistuoja ne vienas g mažosios užrašymo būdas. Taip teigiant, kalbama ne apie individualios rašysenos ir braižo nulemtus ypatumus.

Šiuolaikinėje tipografijoje išskiriami du standartiniai g mažosios šablonai: vieno lygmens su atvira uodegėle ir dviejų lygmenų su kilpele. Štai kaip šios raidės atrodo pagrečiui: g ir g.

Double-story – dviejų lygmenų su kilpele; single-story – vieno lygmens su atvira uodegėle.

Pirmasis variantas, t. y. g mažoji su atvira uodegėle (g), jokio galvos skausmo tikrai nekelia, kadangi būtent tokią mažąją g esame mokomi rašyti mokykloje.

Tačiau variantas su kilpele dažną išmuša iš vėžių: daugelis ne tik neįsivaizduoja, kad galimi du spausdintos raidės šablonai, bet dar ir sunkiai prisimena, kuri forma yra teisinga, be to, net ir žinodami, kaip turi atrodyti mažoji g, nesugeba teisingai jos parašyti.

Tokias išvadas po atlikto tyrimo padarė kognityvinių mokslų specialistai iš Johnso Hopkinso universiteto Merilande. Jie išanalizavo žmonių atsakymus, pateiktus apžiūrėjus skirtingas raidės formas.

Iš viso buvo atlikti trys eksperimentai. Per pirmąjį 38 savanorių universiteto studentų buvo paprašyta atsakyti į klausimus, kuriais buvo siekta išsiaiškinti, ar studentai apskritai žino, kad raidės gali būti rašomos skirtingai, o jeigu žino, tai kiek tokių raidžių yra. Gauti atsakymai privertė nustebti.

„Nors klausimas buvo užduodamas ne kartą, be to, net informuoti, kad spausdintinė mažoji g gali būti parašyta dviem būdais, beveik pusė eksperimento dalyvių nesugebėjo prisiminti apie g su kilpele, ir tik vienas iš 38 įstengė taisyklingai ją parašyti“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Paveikslėlyje matote netaisyklingus rašymo būdus.

Po šios žinių apie raides patikros, tyrėjų komanda surengė antrą eksperimentą. 16 naujų dalyvių turėjo perskaityti teksto pastraipą, daugiausia dėmesio kreipdami į mažosios g su kilpele rašybą. Tada tekstai buvo surinkti, o dalyviai turėjo parašyti mažąją g taip, kaip ji buvo išspausdinta ką tik perskaitytame tekste.

Vėlgi – tik vienas iš visų šešiolikos sugebėjo teisingai atlikti užduotį. Stebėtina ir tai, kad pusė dalyvių manė, jog tekste matyta g buvo su atvira uodegėle. Vienas buvo šventai tuo įsitikinęs.

„Vienas dalyvis akivaizdžiai galvojo, kad g su atvira uodegėle yra vienintelis teisingas užduoties sprendinys, o paprašytas parašyti tokią g, kokią ką tik matė, jis tiesiog pasipiktino“, – rašoma tyrimo išvadose.

Per trečią eksperimentą pateikta užduotis iš pažiūros buvo dar paprastesnė. 44 naujiems dalyviams buvo išdalyti paveikslėliai su skirtingai užrašytomis mažosiomis g su kilpele ir dviejų lygmenų mažosiomis a. Daugelis ir vėl ne tą mažąją g nurodė kaip teisingą.

„Taip, ko gero, yra todėl, kad mokykloje išmokstame rašyti tik kai kurias raides, tačiau mažosios g su kilpele rašyti nesimokome, todėl jos formos kartais neatpažįstame“, – aiškino tyrimui vadovavęs kognityvinių mokslų specialistas Michaelas McCloskey.

Po eksperimentų paaiškėję rezultatai, kaip teigia tyrėjai, duoda pagrindo manyti, kad skaitydami raides įsimename ne iki smulkmenų, o tik tiek, kad atskirtume jas tarpusavyje, vienas nuo kitų.

Be to, šių niuansų atskleidimas rodo, kiek daug dar nežinome apie tai, kaip žmonės suvokia aplinkinį pasaulį – net tokius įprastus objektus kaip raidės.

„O ką galėtume pasakyti apie vaikus, kurie dar tik mokosi skaityti? Ar jiems mažoji g su kilpele kelia daugiau problemų, kadangi į ją buvo kreipiama mažiau dėmesio ir nesimokoma jos rašyti?“ – mėgina klausti M. McCloskey.

„Šito mes nežinome, bet gauti rezultatai leidžia kiek kitaip pažvelgti į klausimą apie tai, kokią įtaką rašymas daro skaitymui“, – sako jis.