Cerera
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Prieš maždaug šešerius metus NASA zondas Dawn nykštukinėje planetoje Cereroje aptiko organinių junginių. Įdomiausi iš jų yra alifatinės molekulės – necikliški anglies ir vandenilio junginiai. Dvi pagrindinės hipotezės apie jų kilmę sako, kad arba junginius į Cereros paviršių atnešė kometos, arba jie susiformavo pačioje nykštukinėje planetoje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai teigia, kad disko formos megapalydove gali apsigyventi žmonės pirmojoje kolonijoje už Žemės orbitos ribų.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Tarp Marso ir Jupiterio skriejančioje nykštukinėje planetoje po paviršiumi yra sūrus vandenynas, todėl ji tampa dar viena nežemiškos gyvybės buveinės kandidate
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslinės fantastikos filmai dažnai iškreipia mūsų realybės suvokimą – ypač kai kalba pasisuka apie kosmoso platybes. Juk patys nelabai galime patikrinti, ar tam tikri filmuose regimi dalykai yra įmanomi realybėje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kuo detaliau nagrinėjame Saulės sistemos kūnus, tuo daugiau atrandame vietų, kuriose galėtų būti vandens. Jau kurį laiką panašios hipotezės sklando ir apie nykštukinę planetą Cererą, didžiausią Asteroidų žiedo objektą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Organiniai junginiai aptinkami daug kur kosmose, bet iki šiol Asteroidų žiede jų užfiksuota nebuvo. Įdomu, kad buvo skelbiama apie alifatinių organinių molekulių aptikimą Cereros paviršiuje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Nykštukinė planeta Cerera, kurią mes galėjome pažinti Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) misijos „Dawn“ metu, mokslininkams kelia daug kol kas dar neatsakytų klausimų.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Daug diskusijų keliantys Cereros žiburiai jau ilgą laiką glumina pasaulio astronomus. Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūros NASA erdvėlaivis „Dawn“ siekia atskleisti šių keistų darinių paslaptį.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Cerera yra keistas pasaulis – beveik tūkstančio kilometrų skersmens ankstyvos Saulės sistemos pėdsakas, besislepiantis asteroidų žiede. Kosmoso stebėtojus ilgą laiką intrigavo ryškūs šviesuliai, kurie greičiausiai yra iš nykštukinės planetos kyšančios druskos.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Į piramidę labai panašus keistas vienišas kalnas Cereros nykštukinėje planetoje – tik viena iš daugybės šio mažyčio pasaulio, skriejančio Asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio, mįslė. Zondui Dawn "Cereros piramidę" užfiksavo iš labai arti – 385 km aukščio – pasimatė nauji šio 5 km aukščio kalno akibrokštai.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
NASA zondas Dawn nusileido dar arčiau nykštukinės planetos Cereros paviršiaus ir viename iš garsiųjų žiburingųjų kraterių pastebėjo keistų pėdsakų – panašu, kad kraterio paviršiumi vykęs kažkoks judėjimas. Lyg to būtų maža, kraterio dugno pakraštyje nuo ausies iki ausies šviečia... šypsenėlė. Štai tokia :) Tik... su 3 akimis.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Grupė mokslininkų, kurie dirba su erdvėlaiviu „Dawn“, teigia pagaliau išsiaiškinę, kas iš tiesų yra tie paslaptingi žiburiai, užfiksuoti nykštukinės planetos Cereros krateriuose.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Dar zondui „Dawn“ artėjant prie nykštukinės planetos Cereros mokslininkai suglumo pirmosiose nuotraukose išvydę keistas šviesas jos paviršiuje. Vėliau zondas atsiuntė kokybiškesnes nuo traukas, o dabar NASA skelbia šį bei tą išsiaiškinusi, kas ten spindi.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Naujausioje NASA nuotraukoje, kurią padarė erdvėlaivis „Dawn“, galima matyti ryškias dėmes nykštukinėje Cereros planetoje ryškiai, kaip niekada iki šiol.