„Tai vienas labiausiai jaudinančių nūdienos astronomijos atradimų“: Veneroje pramonės nėra, tai iš kur ten atsirado „gyvybinės kilmės“ dujų pėdsakai? (Video)

Veneros atmosferoje atrasta fosfino dujų, kurios Žemėje siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai, suteikdami naujų įžvalgų apie sąlygas mūsų kaimyninėje planetoje.

Sąlygos Veneroje dažnai apibūdinamos kaip pragariškos, kadangi dieną temperatūra būna tokia aukšta, kad joje gali ištirpti švinas, o planetos atmosferą daugiausiai sudaro anglies dioksidas.

Ekspertų komanda su Havajuose ir Čilės Atakamos dykumoje esančiais teleskopais stebėjo Veneros viršutinį debesų sluoksnį, esantį apie 60 kilometrų atstumu nuo planetos paviršiaus.

Mokslininkai debesyse atrado fosfino pėdsakų – tai degios dujos, kurios Žemėje atsiranda organinių medžiagų skilimo metu.

Moksliniame žurnale „Nature Astronomy“ straipsnį parašiusi komanda pabrėžė, kad fosfino pėdsakų atradimas dar neįrodo, jog Veneroje esama gyvybės.

Tačiau kadangi virš spirgančio planetos paviršiaus besiformuojantys debesys yra rūgštūs ir greitai sunaikina fosfiną, tai reiškia, kad dujas pagamina kitas šaltinis. Tyrėjai atliko keletą skaičiavimų, siekiant paaiškinti, kaip planetoje pagaminamos fosfino dujos. Jie padarė išvadą, kad tyrimai pateikia įrodymų, jog Veneroje vyksta „anomalūs ir nepaaiškinami cheminiai reiškiniai“.

Svinburno universiteto astronomas ir Australijos karališkojo instituto vyriausiasis mokslininkas Alanas Duffy‘is sakė, kad tai „vienas labiausiai jaudinamų galimo gyvybės už Žemės ribų egzistavimo ženklų, kuriuos man teko matyti“.

Tačiau jis perspėjo, kad, nors vilioja manyti, jog fosfiną planetoje pagamino kokios nors gyvybės formos, „turime atmesti visas galimas ne biologines jo gamybos priemones“.

Venera yra intensyvaus astronomų susidomėjimo objektas. Planeta yra itin artima Žemei ir panašaus į ją dydžio – kai kurie ekspertai mano, kad ją galima laikyti pavyzdžiu, kokie gali būti klimato kaitos padariniai.