Virginijus Šikšnys
.
(0)
2023-12-14
13
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
(0)
2020-12-11
15
Šią savaitę Stokholme ir Osle teikiamos šių metų Nobelio premijos. Antradienį premiją už nuopelnus chemijos srityje oficialiai gavo Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Anne Doudna. Vilniaus universitetas (VU) šia proga nusprendė simboliškai pagerbti į Nobelio chemijos premiją pretendavusį ir savo pasiekimais jos nusipelniusį mokslininką – profesorių Virginijų Šikšnį. Jam universitetas skyrė 100 tūkst. eurų vertės tikslinę dotaciją „Gyvybės kodo perrašymas“, teigiama pranešime žiniasklaidai.
(4)
2020-11-28
4
Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.
(3)
2020-10-17
58
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.
(0)
2020-10-09
6
Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė sakė, kad Lietuvos mokslo bendruomenė yra nusivylusi, jog Nobelio chemijos premija už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją nebuvo apdovanotas ir profesorius Virginijus Šikšnys.
(1)
2017-07-06
56
Vienas prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ išspausdino Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnį „A cyclic oligonucleotide signaling pathway in Type III CRISPR-Cas systems“. Jo autoriai – Biotechnologijos instituto mokslininkai Miglė Kazlauskienė, Georgij Kostiuk, Česlovas Venclovas, Gintautas Tamulaitis ir Virginijus Šikšnys.
(0)
2017-01-06
6
Mūsų gimnazijoje mokosi mergina, serganti cukriniu diabetu. Ji kasdien laikosi tam tikros dietos ir sistemingai leidžiasi kasos hormoną – insuliną. Deja, bet sergančiųjų šia medžiagų apykaitos liga kasmet vis daugėja. Ligai gydyti galima naudoti panašų ir gyvulių hormoną, nors kai kurie žmonės netoleruoja kiek kitokio insulino. Išeitis – pagaminti identišką hormoną žmogaus insulinui. Tai leidžia padaryti genų inžinerija. Nesuvoksime genų inžinerijos, jeigu nesusipažinsime su DNR sandara ir genetiniu kodu.
(2)
2016-12-02
19
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.
(0)
2016-11-25
26
Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas.
(1)
2016-06-07
27
Lietuvių mokslininko atradimai molekulinės biologijos srityje žada revoliuciją. Vilniaus Universiteto (VU) Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys prieš kelias savaites tapo pirmuoju lietuviu, priimtu į biologijos mokslo elitą vienijančią Europos molekulinės biologijos organizaciją (EMBO). Jis taip pat vadinamas vienu realiausių kandidatų gauti Nobelio premiją.
|
||
