Lietuvos mokslininkai
.
(0)
2024-02-15
2
KTU ir Rumunijos mokslininkai kartu su partneriais iš verslo sukūrė antimikrobinę, bet antibiotikų neturinčią medicininės tvarsliavos gavimo technologiją, panaudodami originalias baltymų, išgautų iš gyvulinės kilmės atliekų – jaučių ir triušių odos, avių vilnos – kompozicijas.
(0)
2024-02-01
5
Vienviete irkline valtimi Atlanto vandenyną per 4 mėnesius perplaukęs ir Lietuvos rekordą pasiekęs garsus keliautojas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto alumnas Aurimas Valujavičius šiuo metu intensyviai ruošiasi naujam iššūkiui, kuomet kovo mėnesį dviračiu leisis po Naująją Zelandiją. Kartu su Aurimu kelionėje po Atlantą dalyvavo ir KTU mokslininkų paruošta speciali įranga, kuria Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininkai dr. Andrius Rapalis ir dokt. Rimvydas Eitminavičius sekė ir analizavo keliautojo duomenis.
(0)
2023-12-29
1
Į mokslininkus dažnai kreipiasi medikai ar verslininkai, prašydami išspręsti iššūkius, kurių jie patys negali įveikti. Tokių prašymų susilaukia ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Bioanalizės skyrius, kuriam vadovauja dr. Marius Dagys. Pasak skyriaus vadovo, ne už ilgo intensyvios terapijos palatose pasirodys komandos kurti biojutikliai, kurie padės ligoninėje gulintiems pacientams palaikyti gyvybines funkcijas. Ir tai – tik vienas pavyzdys.
(0)
2023-12-14
13
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
(0)
2023-11-30
2
Kauno technologijos universiteto (KTU) Chemijos fakulteto alumnas Karolis Norvaiša keičia pasaulį. Cheminės technologijos absolventas, baigęs doktorantūros studijas Airijoje, šiuo metu dirba Belgijoje, vienoje iš geriausių tyrėjų grupių Europoje. Naujausias jo tyrimų rezultatas – mažos neutralios molekulės, leidžiančios pernešti fosfatus pro membraną, taip atveriant duris naujiems tyrimams sunkių genetinių ligų gydimui.
(0)
2023-09-10
3
Biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė į mūsų organizmą žvelgia kitaip – ji tyrinėja, kas vyksta genuose molekulių lygmenyje. Šie tyrimai vyksta ilgai, prie jų dirba tūkstančiai mokslininkų visame pasaulyje, o rezultatai praplečia žmonijos suvokimo ribas. „Naujais atradimais prisidėti prie žmonijos mokslinių žinių bagažo man yra svarbiausia“, – pasakoja mokslininkė, kurios pagrindiniai tyrimai skirti natūralioms ir sintetinėms DNR modifikacijoms.
(0)
2023-09-08
5
2023 m. rugsėjo 5 d. septynios iškilios Baltijos šalių mokslininkės buvo paskelbtos L’Oréal-UNESCO jaunųjų talentų programos Baltijos šalyse „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) apdovanojimų nugalėtojomis. Konkurso Lietuvoje laimėtojų laurai ir 7000 eurų premijos šiemet atiteko dr. Miglei Tomkuvienei ir doktorantei Aidai Drevilkauskaitei.
(0)
2023-06-22
21
Socialiniame tinkle „Research Gate“ įvedus raktinį žodį „Pyragas“, sistema jums pasiūlys gausybę viso pasaulio mokslininkų straipsnių, kuriuose bus paminėta ši pavardė.
(0)
2023-06-02
0
Kauno technologijos universiteto bendruomenė gedi buvusio KTU rektoriaus Ramučio Petro Bansevičiaus (1939-02-23–2023-06-01). R. Bansevičius buvo profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, inžinierius mechanikas, KTU Senato pirmininkas (1996–2000 m.) ir ėjo KTU rektoriaus pareigas (2000–2007 m.)
(1)
2021-01-26
8
Ar žinojote, kad pirmą kartą internetas Lietuvoje buvo įjungtas prieš beveik 30 metų? 1991 metų spalio 10 dieną turėjome saugų bendravimo su Vakarais būdą. Kaip pamena Lietuvos interneto krikštatėviu vadinamas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas prof. Adolfas Laimutis Telksnys, šiam darbui prireikė tik 3 mėnesių. Anot jo, lietuviai gali tikrai daug, mat mūsų galvose „košės“ netrūksta.
(1)
2020-12-28
2
Sparčiai vystantis naujoms technologijoms, robotai žengia į mūsų kasdienybę – juos sutikę buityje, darbe, moksle jau nebesistebime. Tačiau užsukę į banką, parduotuvę ar viešbutį vis dar tikimės išvysti darbuotojus žmones, nors robotai humanoidai šiose verslo srityse jau aptarnauja klientus ir tai nieko nestebina. Netgi atvirkščiai – jų paslaugomis klientai patenkinti labiau negu žmogiškuoju aptarnaujančiu personalu.
(0)
2020-12-23
9
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininko dr. Aurelijaus Buroko kartu su kolegomis iš Ispanijos mokslo institucijų atlikti tyrimai sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje nagrinėjamas ryšys tarp nutukimo ir suprastėjusios atminties, paskelbta prestižiniame neurobiologijos žurnale „Cell Metabolism“. Pasak dr. A. Buroko, šis tyrimas atveria galimybę dar geriau pažinti žarnyno bakterijų (mikrobiotos) įtaką mūsų smegenų veiklai.
(0)
2020-12-21
3
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka itin reikšmingą plataus masto Černobylio katastrofos likviduotojų viso genomo tyrimą ADAPT – tai pirmasis tokio pobūdžio mokslinis darbas Lietuvoje, kai adaptaciniai genetiniai mechanizmai yra tiriami lietuvių populiacijoje ir lyginami Europos ir pasaulio mastu.
(0)
2020-12-12
23
Vieno prestižiškiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Science“ naujausiame numeryje – lietuviškos pavardės. Leidinyje publikuotas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų straipsnis, kuriame skelbiamas tandeminio saulės elemento efektyvumo rekordas. Tai – vienas iš nedaugelio Lietuvos mokslininkų darbų, kurie apskritai publikuoti „Science“ grupės žurnaluose.
(0)
2020-12-11
15
Šią savaitę Stokholme ir Osle teikiamos šių metų Nobelio premijos. Antradienį premiją už nuopelnus chemijos srityje oficialiai gavo Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Anne Doudna. Vilniaus universitetas (VU) šia proga nusprendė simboliškai pagerbti į Nobelio chemijos premiją pretendavusį ir savo pasiekimais jos nusipelniusį mokslininką – profesorių Virginijų Šikšnį. Jam universitetas skyrė 100 tūkst. eurų vertės tikslinę dotaciją „Gyvybės kodo perrašymas“, teigiama pranešime žiniasklaidai.
