Tokio atradimo mažai kas tikėjosi: Europoje rastas seniausias pasaulyje pitonas atskleidžia visiškai naują vaizdą

Fosilijos rodo, kad smaugliai yra kilę iš Europos

Kartu su kolega Hussamu Zaheru iš São Paulo universiteto, Senckenbergo mokslininkas Krister Smith aprašė seniausias pasaulyje žinomas pitono fosilijas. Beveik visiškai išlikusios maždaug metro ilgio gyvatės fosilijos aptiktos UNESCO Pasaulio Paveldo sąraše esančioje „Meselio fosilijų radimvietėje ir jos yra maždaug 47 milijonų metų amžiaus.

Nauja pitonų rūšis, Messelopython freyi, buvo pavadinta paleontologo Eberhardo „Dino“ Frey iš Karlsruhe gamtos istorijos muziejaus, garbei. Tyrimas buvo publikuotas mokslo žurnale Biology Letters.

Pasiekiantys daugiau nei šešių metrų ilgį, pitonai yra vienos iš didžiausių gyvačių pasaulyje. Dabar įvairiausios smauglių rūšys daugiausiai Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje bei Australijoje. „Geografinė pitonų kilmės šalis dar neaiški. Tad, naujos pitonų rūšies aptikimas Messelio pelkėje yra didelis žingsnis, aiškinantis šių gyvačių evoliucijos istoriją,“ pažymėjo Dr. Krister Smith iš Senckenbergo tyrimų instituto ir Gamtos istorijos muziejaus Frankfurte.

Nauja Smitho ir kolegos iš Brazilijos, Dr. Hussam Zaher aprašyta pitonų rūšis Messelopython freyi yra seniausia pasaulyje pitono fosilija. „Remiantis mūsų duoemnimis, šios gyvatės jau buvo Europoje eoceno epochoje, seniau nei prieš 47 milijonus metų. Mūsų analizė atsekė jų evoliucinę istoriją iki Europos!“ prideda Zaheras.

Tačiau didžiausi smaugliai vėliau iš Europos kontinento buvo ilgokai pasitraukę. Šios gyvačių šeimos fosilijų neberandama iki pat mioceno, prasidėjusio prieš 23 milijonus metų ir trukusio 18 milijonų metų. „Globaliam klimatui po mioceno vėl pradėjus vėsti, pitonai iš Europos vėl išnyko,“ pasakoja Smithas.

Kitaip nei pirmykštis pitonas iš Messelio, dabar pitonaai gyvena visiškai atskirai nuo anatomiškai labai panašių giminių, boa smauglių. „Tačiau Messelyje, tiek Messelopython freyi, tiek primityvūs boa, kaip Eoconstrictor fischeri gyveno drauge vienoje ekosistemoje – todėl turime peržiūrėti tezę, kad šios dvi gyvačių grupės konkuravo, ir todėl negalėjo gyventi tame pačiame areale,“ paaiškina Smithas.

Mokslinis šios gyvatės pavadinimas yra sudarytas, sujungus vietovės, kurioje ji rasta, pavadinimą, su gyvatės šeimos pavadinimu. Specifinį naujai atrastos fosilijos epitetą sugalvojo Prof. Dr. Eberhard Frey iš Valstybinio gamtos istorijos muziejaus Karlsruhe. „Eberhardas Frey'us turi „Dino“ pravardę ne šiaip sau – jo itin kruopštūs iškastinių reptilijų tyrimai pripažįstami visame pasaulyje. Pavadindami naują rūšį jo garbei, norėjome pagerbti jo pasiekimus šioje paleontologijos srityje,“ fosilijos pavadinimą paaiškina Smithas.

Senckenberg Research Institute and Natural History Museum

Nuoroda: „Pythons in the Eocene of Europe reveal a much older divergence of the group in sympatry with boas“ by Hussam Zaher and Krister T. Smith, 16 December 2020, Biology Letters.
DOI: 10.1098/rsbl.2020.0735