Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Mokslininkai kelia prielaidą, kad atminties problemas gali sukelti smegenų struktūros ir funkcionavimo pokyčiai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Depresija dažnai siejama su bloga nuotaika, prislėgtumu, nuovargiu, beviltiškumo jausmu. Tačiau kur kas mažiau žinoma, kad kai kurie žmonės, kuriems diagnozuota depresija, patiria atminties problemas, kenčia nuo užmaršumo. Šios problemos nėra aptariamos taip plačiai, kaip kiti simptomai, tačiau mokslininkai žino, kad depresijai būdingi tam tikri kognityvinių funkcijų sutrikimai. Ir jie ganėtinai paplitę: su jais susiduria trys iš penkių sergančių depresija. Mokslininkai kelia prielaidą, kad atminties problemas gali sukelti smegenų struktūros ir funkcionavimo pokyčiai, The Conversation straipsnyje rašo Rytų Londono universiteto emocinės neurologijos profesorė Cynthia Fu. Depresija įprastai veikia mūsų trumpalaikę (darbinę) atmintį taip, kad žmogui darosi sunku susikaupti ir priimti sprendimą. Depresija iš tiesų dažnai paveikia daugelį kognityvinių funkcijų, tarp kurių reakcijos greitis, dėmesingumas, planavimas ir argumentacija. Tokios būsenos smegenims sudėtingiau persijungti tarp veiklų ir slopinti natūralias reakcijas. Atminties problemos nebūna vienodos visiems, tvirtina profesorė Fu. Visgi kai kurie tyrimai rodo, kad kognityvinių sutrikimų būna mažiau pirmame depresijos epizode, pablogėjimas pradeda ryškiau reikštis, vystantis sunkesniems ligos simptomams ir kartojantis blogos nuotaikos epizodams. Negatyvus poveikis atminčiai gali tęstis netgi žmogui beveik (ar visiškai) nebejuntant kitų depresijos simptomų. Depresija siejasi su plačiais smegenų struktūros pokyčiais (įskaitant priešakinę kaktinę žievę (prefrontal cortex), hipokampą ir migdolinį kūną) ir jų funkcionavimą. Nurodytos smegenų zonos dalyvauja, apdorojant emocijas, joms tenka atlikti vykdomąsias funkcijas (planavimą, sprendimų priėmimą) – visos jos tarpusavyje susietos neuronais, taigi, problemos vienoje zonoje sukelia sunkumų ir kitoje. Kognityvinius procesus tvarkantys ir emocijas apdorojantys neuronų tinklai, irgi susisiekia su kontroliuojančiais mūsų reakciją į stresą. Taip stipraus streso periodai irgi gali neigiamai paveikti kognityvines smegenų funkcijas ir pabloginti nuotaiką. Depresijos sukelti pokyčiai šiose smegenų zonose blogina ir smegenų darbą atliekant įvairius atminties testus. Pavyzdžiui, depresija sergančių žmonių hipokampas mažesnis, o atliekant darbinės atminties testą, kuomet žmonių buvo prašoma įsiminti tam tikras raides, išryškėjo didesnis aktyvumas iš galvos smegenų priešakinės kaktinės žievės. Tai reiškia, kad sergančio depresija žmogaus smegenims, siekiant įveikti tą testą, tenka smarkiau dirbti, pritraukiant papildomas smegenų dalis, kad susidorotų su užduotimi tokiu pačiu lygiu, kaip nesergantys depresija. Neuronų tinklai, jungiantys už kognityvinius procesus – įskaitant atmintį, – atsakančias zonas ir emocijų apdorojimą, naudoja neuromediatorius (serotoniną, dopaminą, noradrenaliną ir glutamatą), kuriais neuronai „bendrauja“ tarpusavyje. Tai vyksta nuolat, todėl bet kokie pokyčiai viename ar kitame tinkle veikia neuronų „bendravimo“ kokybę, o taip pat atminties veikimą. Beje, profesorė Fu tikina, kad depresija sergantis žmogus atmintį gali pagerinti. Pavyzdžiui, padidinti darbinės atminties efektyvumą, pagerinti dėmesingumą ir informacijos apdorojimo spartą rekomenduojama sportavimu (fizioterapija). Manoma, kad sportuojant išsiskiria neuromediatoriai (įskaitant serotoniną ir dopaminą) ir suaktyvėja galvos smegenų žievė. Tai sukelia naujų neuronų atsiradimą ir didina smegenų plastiškumą (jų gebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų, keistis ir augti). Visa tai svarbu gerai atminčiai, tvirtina profesorė. Priešakinės kaktinės žievės aktyvumą galima padidinti ir kalbos terapija, tai susiję su proto reagavimo ir „manevringumo” pagerėjimu, o tai – svarbūs tiek kognityvinių procesų, tiek ir bendros žmogaus nuotaikos aspektai. Įvairūs kognityviniai pratimai ir žaidimai (kompiuteriniai – irgi) gali pagerinti darbinę atmintį ir dėmesingumą. Kai kada darbinę atmintį gali pagerinti antidepresantai, pabrėžia profesorė Fu. Dažniausiai skiriami preparatai – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), noradrenerginiai ir specifiniai serotoninerginiai antidepresantai – susiję su planavimo, sprendimų priėmimo ir argumentacijos pagerėjimu. Tačiau tai ne visada veikia pagyvenusiems žmonėms, pabrėžia ekspertė. Šiuolaikiškesnė terapija – neinvazinė galvos smegenų stimuliacija – veikia neuronų signalų skleidimą, ji taip pat siejama su kognityvinių funkcijų pagerėjimu. Atminties problemos gali būti pagrindiniu depresijos simptomu ir smarkiai veikti kasdienį gyvenimą, mūsų darbo našumą, bendravimo ir santykių kokybę. Būtent todėl taip svarbu šiuos simptomus vertinti taip pat rimtai, kaip ir kitus (tarkime, blogą nuotaiką), kad pagerėtų depresijos gydymas ir ji nepasikartotų, apibendrina profesorė Cynthia Fu.
▲
|