Koks žodis yra įtrauktas į daugiausiai kalbų ir dialektų? Jis toks senas, kad mokslininkai net negali pasakyti, kada išvis atsirado

Yra nemažai žodžių, kurie yra naudojami visame pasaulyje. Pavyzdžiui, „spa“ (kartais rašoma vien didžiosiomis - SPA) - šis žodis, nurodantis įvairias sveikatinimo ir grožio procedūras, yra naudojamas visame pasaulyje. Spa centrai įprastai yra įsikūrę vietose šalia mineralinio vandens šaltinių, ypatingų purvynų ar vandens telkinių. Spa pavadinimas kilo nuo Spa miesto Belgijoje, kuris Senovės Romos laikais buvo vadinamas Aquae Spadanae. Spa paslaugos taip vadinamos visame pasaulyje, nors daug kur šis žodis turi ir vietinių sinonimų. Dėl savo paprastos konstrukcijos žodis „spa“ skirtingose kalbose dažniausiai atrodo visiškai taip pat - įprastai jis net nėra linksniuojamas.

Labai plačiai naudojami ir įvairūs pauzes užpildantys jaustukai - a, ė, am, hm ir t. t. Dažnai tai - neapgalvoti beprasmiai garsai, kuriuos žmonės skleidžia norėdami užpildyti pauzes, kad pašnekovas nepamanytų, kad žmogus nustojo kalbėti. Tai - įdomus ir mokslininkus labai intriguojantis reiškinys. Ar tarp žodžių sakydami „aaaa...“ mes padedame sau galvoti, ar tik įgyjame šiek tiek laiko? Įdomu tai, kad tuo užpildus mūsų smegenys įprastai išfiltruoja. Jei žmogus jums pasakytų porą įprasto ilgio sakinių su pora užpildų, kartodami tą informaciją jūs net nežinotumėte, kur tie užpildai buvo.

O kompiuteriai girdi viską. Mokslininkai stengiasi išmokyti kompiuterius nebekreipti dėmesio į tuos žmogiškus garsus, kad įvairios programos galėtų efektyviau kalbą versti raštu.

Daug tų užpildų yra peržengę skirtingų kalbų rėmus. Tačiau dažnai jie vis tiek skiriasi bent šiek tiek. Tai yra, skirtingos kalbos keičia iš pauzes užpildančius jaustukus. Japonai sako „ā“, „anō“ ar „ēto“, ispanai nutęsia „ehhh“, britai sako „uh“ ar „eh“, o amerikiečiai prie tų angliškų kalbos užpildų prideda garsą m.

Tai koks žodis yra vartojamas plačiausiai? Greičiausiai tai yra „hmm“ arba „huh“ („ha“). Pirmasis gali būti naudojamas nurodant susimąstymą, abejonę ar tiesiog kaip užpildas. Antrasis rodo nustebimą ar nesupratimą („huh?“) Abu šie žodžiai yra tokie natūralūs, kad mokslininkai net negali pasakyti, kada ir kur jie susiformavo.

Ir taip, sakysite, kad yra daug garsų, kuriuos naudoja visi žmonės. Ir tai tiesa. Tačiau „hmm“ ir „huh“ yra ypatingi tuo, kad daugybėje kalbų ir kultūrų turi tą pačią prasmę ir atlieka tą pačią funkciją. Tiesa, yra kalbų, kur šie žodžiai skamba šiek tiek kitaip (pavyzdžiui, rusų, kuri neturi aiškaus garso h). Tačiau mokslininkai mano, kad skirtingos kalbos ir kultūros šios žodžius suformavo, nes jie yra labai paprasti, greiti ir aiškūs. Be to, jų funkcija yra būtina. Juk dažnai žodį „huh?“ galėtume pakeisti „ką?“, bet vienas rodo nesupratimą, o kitas lyg pažymi, kad kažko neišgirdote.

Beje, kai daug kitų užpildų iš tekstų yra išbraukiami, „hmm“ ir „huh“ dažnai lieka, nes turi aiškiai išreikštą funkciją ir atspindi kalbėtojo emociją.