„Stengiamės aplenkti marodierius“: unikalus archeologinis atradimas Izraelyje

Antradienį Izraelio Senovės valdyba pranešė archeologinę sensaciją – dar vieną atrastą Negyvosios jūros rankraštį. Pirmasis tokio tipo atradimas po daugiau nei 60 metų padarytas, Judėjos dykumoje atliekant stambią „gelbėjimo operaciją“.

Negyvosios jūros rankraščiai (dar vadinami Qumrano rankraščiais) – bendras rankraštinių tekstų, kurie nuo praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio galo iki šeštojo dešimtmečio vidurio buvo aptinkami Qumrane ir kitose olose Negyvosios jūros šiaurės vakarų pakrantėje. Pirmąjį ąsotį su rankraščiais 1946 metais atsitiktinai aptiko beduinai piemenys. Nuo tada aptikta daugiau nei 900 dokumentų (daugiausiai jau tik fragmentų).

Maždaug trečdalis Negyvosios jūros rankraščių – bibliniai tekstai, likę – paslaptingos Qumrano bendruomenės apokrifiniai kūriniai ir dokumentai. Ivritu, aramėjiškai ir graikiškai parašyti tekstai yra itin svarbūs judaizmo ir krikščionybės, o taip pat ir visai Artimųjų Rytų istorijai.

Qumrano rankraščiai surašyti iš ožkos ar avies odos pagamintame pergamente, rečiau – papiruse. Kai kurie tekstai įspausti plonuose variniuose lakštuose. Šiuolaikinėmis technologijomis galima perskaityti kai kuriuos rankraščius, anksčiau laikytus visiškai neperskaitomais.

Vėl rastas rankraštis parašytas graikiškai, tačiau dievo Jahvės vardas perteiktas ivrito raidėmis. Rankraštyje (kuris sudarytas iš maždaug 20 pergamento nuotrupų) yra ištraukos iš vadinamųjų „mažųjų pranašų“ Nahumo ir Zacharijo biblinių knygų. Visai gali būti, kad naujasis atradimas – trūkstama dalis 1952 metais rasto „mažųjų pranašų“ rankraščio; šis įžymus tuo, kad jame yra pranašo Michejaus pasaulio pabaigos pranašystės pešeras (aiškinimas), o taip pat apie būsimą atėjimą iš Betliejaus miesto „To, Kuris bus Izraelio valdovu“. Šis rankraštis datuojamas 50–1 metais prieš mūsų erą, tai yra, kuomet valdė karalius Erodas Didysis (kuris minimas „Naujagimių žudyme“ ir panašiame kontekste).

Rankraštyje pavyko perskaityti ištrauką iš pranašo Zacharijo knygos (sinodinis vertimas):

¹⁶Štai dalykai, kuriuos turite daryti. Sakykite tiesą vieni kitiems, teiskite savo vartuose, paisydami tiesos ir tobulo teisingumo, ¹⁷nespęskite savo širdyse pinklių vieni kitiems ir nebranginkite kreivos priesaikos, nes visų šių dalykų aš nekenčiu’, ­ – tai VIEŠPATIES žodis.
Zacharijo knyga

Ironiška, pažymi Haaretz korespondentas, kad toks taikus tekstas rastas taip grėsmingai pavadintoje vietoje – Mearat a-Eima – „Siaubų oloje“. Olą taip pavadino archeologai, pirmą kartą kasinėję ją XX a. šeštajame dešimtmetyje: tuomet čia buvo aptikta apie 40 vyrų, moterų ir vaikų skeletų, kurie tikriausiai bandė pasislėpti nuo Romos kareivių Bar Kokhba sukilimo metu.

 

132–136 metais vykusį Shimono Bar Kokhbos vadovaujamą žydų sukilimas prieš romėnų valdžią imperatorius Adrianas nuslopino neregėtai žiauriai.

Romėnų stovyklos likučiai aptikti virš Siaubo olos; norint iš jos nusigauti iki olos, reikia stačia nuokalne leistis 80 metrų virve. Visai logiška, kad romėnai nutarė olos nešturmuoti, o sukilėlius numarinti: ant archeologai ant skeletų prievartos žymių nerado, tad reikia manyti, kad romėnai laikė apgultį, kol visi buvę oloje mirė nuo bado ir troškulio.

Kiti radiniai

Ne menkiau įdomūs ir kiti, tik jau visiškai kitoms istorinėms epochoms priklausantys Siaubo olos radiniai.

Visų pirma, didžiulė, maždaug 100 litrų talpos pintinė iš meldų, kuriai maždaug 10 500 metų (tokie Weizmano institute atlikto radioaktyviosios anglies datavimo duomenys). Archeologai radinį jau paskelbė „seniausiai išlikusia nesuirusia pintine pasaulyje“. Ji buvo nupinta dar tuomet, kai Artimuosiuose Rytuose nebuvo keramikos.

Antrasis radinys itin liūdnas: tai į kamuoliuką susigūžusio vaiko kūnelis, uždengtas rūpestingai apkamšyta antklode. Vaikas (tikėtina, ilgaplaukė mergaitė) buvo paguldytas į nedidelę duobelę ir apguldytas plokščiais akmenimis. Itin sausas ir karštas Judėjos dykumos oras kūną natūraliai mumifikavo.

Išankstiniais duomenimis, mergaitė buvo 6 – 12 metų amžiaus, ji gyveno ir mirė prieš maždaug 6000 metų, tai yra keturiais tūkstančiais metų anksčiau, nei buvo parašytas „mažųjų pranašų“ rankraštis, kurio nuotrupos rastos netoli jos.

Gelbėjimo operacija

Visi šie svarbūs atradimai padaryti, nuo 2017 metų atidžiai šukuojant Judėjos dykumą. Šios „archeologinės gelbėjimo operacijos“ tikslas – aplenkti marodierius, „juoduosius kasinėtojus“, vagiančius priešistorinius ir ir biblinių laikų artefaktus, spaudos konferencijoje paaiškino Izraelio Senovės tarybos pirmininkas Yisrael Hasson. Tai yra didžiulė problema visame pasaulyje, neišskiriant ir Izraelio: 2021 metų sausį policijai Tel Avive pavyko aptikti nusikaltėlių slėptuvę, kurioje buvo tūkstančiai vertingų artefaktų, parengtų išvežti iš šalies.

Pirmąjį rankraštį 1946 metais radęs beduinas pardavė jį vietiniam antikvarui už sumą, atitinkančią 28 dolerius. Po metų, pakeitęs daug savininkų, tas pats rankraštis buvo perparduotas JAV už 250 000 dolerių. Nuo tada prasidėjo tikra rankraščių medžioklė, ir nežinia kiek jų pražuvo neprofesionaliose „juodųjų archeologų“ rankose ar atsidūrė slaptose privačiose kolekcijose.

Po 1956 metų apie rankraščius nieko nebebuvo pranešama. 2017 metais Žydų universiteto (Jeruzalėje) archeologai aptiko naują olą su tuščiais ir sudaužytais rankraščių ąsočiais, tai yra, ši ola veikiausiai jau buvo išplėšta. Po to Izraelis ir pradėjo didelę „gelbėjimo operaciją“ Judėjos dykumoje.

Kol kas iššukuota apie 80 kvadratinių kilometrų dykumos tarpeklių olų, sunkiausiai prieinamoms vietoms panaudojant dronus. Pasinaudodami pažangiausią alpinizmo įrangą, archeologams padeda daugybė savanorių: pavyzdžiui, unikaliąją pintinę rado paaugliai iš mechinos (karinio parengimo mokyklos) Nofei Pratt gyvenvietėje. Yisrael Hasson interviu Times of Israel laikraščiui sakė:

Komanda parodė išskirtinį vyriškumą ir atsidavimą, dirbdami olose tarp žemės ir dangaus, tirštų dusinančių dulkių debesyse kasdami ir sijodami gruntą – kad grįžtų iš ten su neįkainojamą vertę visai žmonijai turinčiomis dovanomis.

republic.ru