Kodėl raidės Q, W ir X Turkijoje net 85 metus buvo uždraustos – viešas jų naudojimas buvo nusikaltimas: viskas buvo nukreipta prieš vieną žmonių grupę (Foto, Video)

1928 m. Turkijos vyriausybė nusprendė pakeisti abėcėlę. Senojoje turkų rašymo sistemoje buvo naudojamas arabiškas raštas, kuris buvo toks svetimas, kad jį buvo labai sunku įsisavinti.

Daugelis užsieniečių, kurie daug metų gyveno Turkijoje ir galėjo laisvai kalbėti turkiškai, vis dar negalėjo rašyti ar skaityti gatvės ženklų. Maži vaikai ilgiau mokėsi skaityti turkų kalbą, palyginti su kitomis kalbomis, pagrįstomis lotyniškais rašmenimis. Taigi Turkija nusprendė priimti lotynišką raštą, kaip ir šimtai kitų kalbų.

„Turkų kalba šimtmečius buvo belaisvė ir dabar ji numeta savo grandines“, - pareiškė prezidentas Mustafa Kemal Atatürkas. Jis paaiškino, kad lotynų abėcėlė padarys turkų kalbą suprantamą Vakarų pasauliui, o tai padės šaliai judėti į priekį kartu su pažangesnėmis tautomis.

Senojoje arabiškoje abėcėlėje buvo beveik penki šimtai simbolių. Naujoje turkų abėcėlėje yra tik 29 raidės.

A B C Ç D E F G Ğ H I İ J K L M N O Ö P R S Ş T U Ü V Y Z

Ji atrodo panaši į kitas europietiškas kalbas, naudojančias lotynišką raštą. Buvo pridėti keli specialūs simboliai (tie, kuriuose yra diakritika), kad būtų galima pritaikyti turkiško tarimo niuansus. Tačiau trys raidės, administracijos manymu, buvo nereikalingos.

Šios trys raidės yra Q, W ir X. Argumentas buvo tas, kad šiuos simbolius galima rašyti atitinkamai naudojant K, V ir KS raides. Taigi „taxi“ tapo „taksi“, o persų Naujieji metai „Nowruz“ - „Nevruz“.

Per kelias savaites pakeisti visos 14 milijonų žmonių tautos rašytinę kalbą buvo milžiniškas uždavinys.

Sekė nelengva užduotis atnaujinti visus viešus ženklus, jų visoje šalyje buvo šimtai tūkstančių. Gatvių pavadinimai, parduotuvių iškabos, autobusų stotelės, verslo įstaigos, geležinkelio stotys turėjo būti perrašytos naudojant naują abėcėlę.

Laikraščiai ir periodiniai leidiniai išmetė senuosius spaudos presus, atnaujino oficialius dokumentus, perspausdino vadovėlius. Gatvės buvo užtvindytos plakatais, mokančiais naujos abėcėlės pradmenų.

Visi piliečiai nuo 16 iki 40 metų turėjo išmokti naują abėcėlę, o tam buvo atidarytos mokyklos. Vien Stambule į pamokas užsiregistravo beveik 200 000 vyrų ir moterų. Pats Kemalis leidosi į kelionę po Anatoliją, skatindamas pokyčius, rengdamas masines, beveik teatralizuotas pamokas ir organizuodamas abėcėlės eitynes.

Nors dauguma gyventojų noriai ėmėsi užduoties mokytis naujos abėcėlės, daugelis apgailestavo, kad neteko gražaus arabiško rašto, kurio simboliai sudaro didelę mečečių puošybos dalį.

Tačiau raidės Q, W ir X naujoje turkų abėcėlėje ne tik kad buvo paprasčiausiai neįtrauktos, bet jos buvo visiškai uždraustos – viešas jų naudojimas buvo nusikaltimas.

Vienintelis būdas legaliai naudoti šias raides buvo jei jos yra žodžio, pasiskolinto iš anglų ir kitų kalbų, dalis. Pavyzdžiui, vienas didžiausių televizijos kanalų Turkijoje yra „Show TV“ ir yra milžiniškų stendų, reklamuojančių „Xerox“ kopijuoklius.