[Išsami tema] Pamirštas Vakarų Europos diktatorius – kas buvo Salazaras, kurio fašistinė diktatūra truko 40 metų: nepasitikėjo Hitleriu (Foto)

Kaip ir bet kuriame autoritariniame režime, svarbų vaidmenį atliko slaptoji policija, vadinama PVDE (Polícia de Vigilância e de Defesa do Estado). Įkurta 1933 m. pagal Vokietijos gestapo pavyzdį, vėliau tapusi PIDE (Polícia Internacional) ji tapo pagrindinė jėga, kuri susidorodavo su opozicija (komunistai, žmonės, dalyvaujantys Afrikos kolonijų išsivadavimo judėjimuose ir kt.).

Santykiai su Europa

Nepaisant panašumų su Trečiuoju Reichu, iš kurių didžiausias buvo panieka komunizmui, Portugalijos santykiai su Vokietija susilpnėjo. Tiek Salazaras, tiek portugalų visuomenė nepasitikėjo Hitleriu. Karo metu šalis išliko neutrali, tačiau remdamasi senu aljansu su Anglija, buvo priversta teikti pagalbą Britanijai, todėl leido sąjungininkams Azorų salose įkurti karines bazes.

Po karo Salazaro Portugalija 1949 m. buvo pakviesta pasirašyti Vašingtono sutartį, kuria buvo įkurta NATO – Portugalija buvo vienintelė NATO narė steigėja, turinti nedemokratinį režimą. Tai paaiškinama strateginiais NATO interesais, kuriems reikėjo Azorų salų, esančių Portugalijos žinioje.

Salazaro režimui užjūrio imperija buvo neatsiejama nacionalinės tapatybės dalis, taigi ir stipri opozicija dekolonizacijai. Šis nelankstumas sukėlė jam daug kritikos iš Vakarų šalių ir buvo vienas pagrindinių Naujosios valstybės sistemos įtrūkimų.

Tačiau Salazaro pasitraukimas iš valdžios 1968 m. ir mirtis po dviejų metų nenutraukė jo režimo, kuris tęsėsi iki 1974 m., vadovaujant Marcelo Caetano, vienam ištikimiausių jo mokinių. Tačiau stiprus tarptautinis spaudimas ir vidinis nestabilumas privedė prie „Naujosios valstybės“ žlugimo, kuris baigėsi tuo, kas tapo žinoma kaip „gvazdikų revoliucija“.

Po režimo žlugimo išsivadavo ir Portugalijos kolonijos Afrikoje, kariavusios išsivadavimo karus – Angola, Mozambikas, Bisau Gvinėja ir kt.