Moters su keturiomis kojomis gyvenimo istorija: nėštumo metu ją apžiūrėjęs gydytojas išvydo tai, ko negalėjo paaiškinti

Dar XIX amžiuje netipiškos išvaizdos individai buvo paverčiami vien dėl sensacijos demonstruojamais objektais – cirko programų dalyviais ar „apsigimėlių šou“ eksponatais. Tokios lemties tam tikra prasme neišvengė ir Myrtle Corbin – keturias kojas turėjusi moteris, sugebėjusi susilaukti penketo vaikų, bet spaudoje vadinta vien tik monstre, ir dar tokia, kurios išvaizda dukart pranoksta bet kokius lūkesčius.

Kas buvo Myrtle Corbin?

Myrtle Corbin gimė 1868-aisiais Tenesio valstijoje, rašoma portale thevintagenews.com. Sulaukusi vos 13-os ji jau garsėjo kaip intermedijų atrakcija. M. Corbin nuo pat gimimo turėjo ne dvi, o keturias kojas: dvi mažesnės karojo tarp dviejų pagrindinių. Dėl šios priežasties reklaminėse intermedijų brošiūrose ji buvo vadinama keturkoje moterimi, kurios „švelnumas prilygsta vasaros saulei, o džiugus nusiteikimas – šviesiausiai dienai“.

M. Corbin pasirodymai tapo rengiamų intermedijų sėkmės garantu. Merginos išvaizda taip traukė žiūrovų dėmesį, kad įvairių šou rengėjai mėgino paversti samdomas aktores keturkojos moters imitacijomis.

Kad ir kaip būtų stebinęs keturių kojų vaizdas, M. Corbin, reikia pasakyti, gebėjo padaryti viską, ką geba įprasti dvikojai žmonės. Dvi papildomos kojos jai visiškai netrukdė. Pajudinti tas mažesnes kojeles M. Corbin sugebėjo. Vis dėlto jos buvo per silpnos, kad išlaikytų sunkesnį svorį. Šiaip ar taip, slėpti dviejų papildomų kojų moteris nemėgino: apmaudavo jas mažesnėmis kojinėmis ir apaudavo mažesniais bateliais.

Medicininė paslaptis

Sulaukusi 19-os, M. Corbin ištekėjo už vyro, vardu Jamesas Clintonas Bicknellis, o praėjus metams – pastojo. Nėštumas pavertė ją ypač sunkia ligone: moterį nuolatos kamavo galvos skausmas, ją pykindavo iki vėmimo.

Apžiūrėti besilaukiančios M. Corbin iškviestą gydytoją nustebino dar šis tas: be papildomų kojų, moteris turėjo ir papildomus išorinius lytinius organus – du komplektus, jeigu taip galima išsireikšti. Atlikus tam tikrus tyrimus paaiškėjo, kad kūdikiu tapsiantis embrionas bręsta kairiojoje gimdoje. Ši aplinkybė privertė M. Corbin kiek nustebti, mat per lytinę sueitį ji, kaip pati prisipažino, paprastai naudodavosi dešiniąja savo kūno puse.

Kadangi dėl gemalo M. Corbin pasijuto ypač ligota, gydytojai siūlė ryžtis abortui – vien dėl asmeninio saugumo. Laimei, po kurio laiko moteris visiškai pasitaisė ir šiaip jau susilaukė penketo atžalų, kurių išnešiojimas ir gimimas nebesukėlė jai jokių komplikacijų.

Daugybę metų gydytojai bergždžiai mėgino įspėti M. Corbin būklės priežastis. Siekdami jas išsiaiškinti, specialistai analizavo dviguba monstre pramintos moters gimimo aplinkybes. Jie vylėsi, kad galbūt jos galėtų kaip nors pasufleruoti atsakymą į klausimą, kas nulėmė papildomų kojų ir visiškai funkcionuojančios papildomos reprodukcinės sistemos susiformavimą. Vienintelis bent kiek nenormalus dalykas, susijęs su M. Corbin gimimu, buvo sėdimoji vaisiaus padėtis. Tai, kad M. Corbin turėjo keturis sveikus vyresniuosius brolius, buvo laikyta įrodymu, kad jos būklė nėra nulemta genetikos.

Galų gale, gydytojai priėjo išvadą, kad dvi papildomos kojos galėjo priklausyti dvyniui. Šis ypač retos formos dvynių suaugimas vadinamas dvidubenio vaisiaus atveju. Taigi, dvi papildomos kojos, kaip buvo spėjama, priklausė dvyniui, kuris, bręsdamas gimdoje, susiformavo tiktai nuo juosmens. Taigi, M. Corbin, galima sakyti, nuo liemens turėjo porą kūnų.

Moteris mirė 1928-ųjų gegužės 6-ąją. Tada jai buvo 59-eri.