Mokslininkai mano nustatę, kam iš tiesų buvo naudojami šie 3600 metų senumo sidabro lobiai

Naujajame tyrime teigiama, kad Izraelyje ir Gazos Ruože rasti senoviniai sidabro lobiai, kuriuose yra ne monetos, o netaisyklingai sulaužytų tauriojo metalo gabalėliai, gali būti ankstyviausi regione žinomi sidabro „pinigai“, kurie greičiausiai atkeliavo iš tolimų dabartinės Turkijos ir Europos regionų.

Tyrėjai teigia, kad šie naujai ištirti lobiai datuojami maždaug 1550 m. pr.m.e. – t. y. šimtais metų anksčiau nei kiti sidabro kaip valiutos radiniai dabartinio Izraelio ir Gazos ruožo teritorijose. Tačiau ne visi sutinka, kad tai naujas atradimas – kai kurie ekspertai pažymi, kad kitais tyrimais jau nustatyta, jog sidabras kaip valiuta šiame regione buvo naudojami viduriniajame bronzos amžiuje.

Praktika naudoti laužytą sidabrą kaip valiutą gali būti ženklas, kad šio regiono – „pietinio Levanto“ dalies – valdytojai skaičių prasme buvo labiau išprusę nei jų pirmtakai, o tai leido jiems atliekant mokėjimus tiksliai išmatuoti sidabro svorį.

„Žinome, kad vidurinysis bronzos amžius yra didelių pylimų ir įtvirtinimų statymo laikotarpis, – sako Haifos universiteto (Izraelis) archeologė Tzilla Eshel. – Bet kaip jie mokėdavo savo darbininkams?“

Gali būti, kad darbininkams buvo mokamas sutartas sidabro svoris – pagal praktiką, kuri jau buvo taikoma Šiaurės Levante (regione, kuris dabar apima Libaną ir Siriją). Tai naujame tyrime, publikuotame žurnale „Journal of Archaeological Science“, skelbia T.Eshel ir jos kolegos.

Sidabro keitimas pagal svorį į kitus vertingus daiktus buvo paplitęs ir vikingų laikais Europoje, kur šiam tikslui skirtas sidabras buvo vadinamasis kapotas sidabras (angl. hacksilver arba germ. hacksilber).

Senovės sidabras

T.Eshel ir jos kolegos ištyrė 28 sidabro dirbinius iš keturių bronzos amžiaus archeologinėse vietovėse rastų lobių: vieno iš Gezero Judėjos kalnuose, vieno iš Megido kapavietės Šiaurės Izraelyje, vieno iš Šilo Vakarų krante ir vieno iš Tell el-ʿAjjulo Gazoje.

Tyrimo autoriai praneša, kad sidabro lobiuose iš Gezero, Šilo ir Tell el-ʿAjjulo nebuvo sidabrakalio įrankių – o tai jie aiškina kaip įrodymą, kad lobiai buvo naudojami tik mainams, o ne kitiems sidabro dirbiniams gaminti.

Tai rodo, kad sidabro gabalėliai buvo naudojami kaip valiuta regione bent jau nuo apytikrės šių lobių datos, kuri apima laikotarpį nuo 1600 m. pr.m.e. iki 1550 m. pr.m.e., teigia Haifos universiteto mokslininkė.

„Turėjo būti įvairių mainų priemonių, o taip yra visada, – sako ji. Tačiau „sidabras buvo atskaitos priemonė... taigi, jei norėdavo įvertinti savo kviečius arba tekstilės gaminius, juos vertindavo sidabro šekeliais“. Šekelis buvo senovinis svorio matas, naudojamas nuo Mesopotamijos laikų – ir lygus maždaug 9,6 gramo.

Sidabro šaltiniai

T.Eshel ir jos kolegos taip pat bandė nustatyti sidabro, esančio lobiuose, kilmę – tirdami jo chemines priemaišas ir izotopus: neutronų skaičiaus pokyčius tam tikrų elementų branduoliuose, kurie laikui bėgant žinomu greičiu kinta.

Analizė parodė, kad apie 1200 m. pr.m.e. perėjimas iš vieno sidabro šaltinio į kitą buvo plačiai paplitęs: galbūt nuo Mažojoje Azijoje (dabartinė Turkija) išgauto sidabro prie pietryčių Europoje išgauto sidabro, kuris pateko į Levantą tolimosios prekybos keliais.

Vėlesnės kilmės sidabras buvo stebėtinai panašus į sidabrą, rastą garsiuose bronzos amžiaus Mikėnų kultūros kapuose Graikijoje. Radiniai šiuose kapuose galėjo būti iš to paties sidabro šaltinio, kaip ir Tell el-ʿAjjulo lobis, teigia tyrėjai.

„Kadangi sidabriniai dirbiniai iš Tell el-ʿAjjulo izotopiškai panašūs į sidabrą iš [Mikėnų] šachtinių kapų, gali būti, kad abu jie kilo iš to paties šaltinio“, – skelbia tyrimo autoriai.

Helsinkio universiteto (Suomija) archeologas Razas Kletteris, tyrinėjęs senovės ekonomiką ir Levanto sidabro lobius, bet nedalyvavęs naujajame tyrime, sako, kad naujasis tyrimas „pagilina mūsų žinias“. Tačiau jo teigimu, mokslininkai, remdamiesi tų pačių lobynų tyrimais, jau prieš 20 metų atkreipė dėmesį į tai, kad pietų Levante sidabras galėjo būti naudojamas „svorių ekonomikoje“ nuo vėlyvojo viduriniosios bronzos laikotarpio.

R.Kletteriui taip pat kelia susirūpinimą tai, kad tyrime rasti lobiai be metalo apdirbimo įrankių buvo interpretuojami kaip skirti tik mainams. „Mes negalime identifikuoti lobio savininkų, – sako jis, – o vietos, kuriose paslėpti lobiai, ... nebūtinai pasako apie jų kilmę“.

Parengta pagal „Live Science“.