Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
XX amžius buvo metas, kai mokslas evoliucijos atžvilgiu pateko į tikrą sprogimą. Norėdami įrodyti tam tikras teorijas, turite pademonstruoti eksperimentus, kuriuos būtų lengva suprasti. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! XX amžiaus viduryje jonizuojančiosios spinduliuotės samprata ir net daugelis pačios spinduliuotės buvo gana svetima. Supratimas, kaip veikia radiacijaŠi koncepcija tapo populiari kuriant atomines bombas. Šių bombų idėja yra didžiulio energijos kiekio išskyrimas per itin trumpą laiką. Tai vyksta per procesą, vadinamą dalijimusi, arba, kitaip tariant, kai neutronas susiduria su sunkiojo atomo, pvz., plutonio ar urano, branduoliu.
Energija keliauja įvairaus ilgio fotonų bangų pavidalu, įskaitant ilgas bangas, pavyzdžiui, radijo bangas, ir trumpąsias bangas, tokias kaip rentgeno ir gama spinduliai. Gama spinduliuotė yra kenksminga žmogaus organizmui, nes gali prasiskverbti per drabužius ir odą, generuodama jonizaciją arba elektronų praradimą, kurie sunaikina audinius ir DNR. Spinduliuotės (radiacijos) šilumos perdavimas pasiekiamas naudojant elektromagnetines bangas. Spinduliuotė, skirtingai nei laidumas ir konvekcija, nereikalauja perdavimo terpės. Saulės spinduliuotės energija kosmosu nukeliauja 150 milijonus km, kad sušildytų Žemę. Šiluminė energija taip pat perduodama spinduliuote tarp daiktų, atskirtų vėsesne terpe.
Šaltojo karo metu, kai radiacijos sąvoka išgarsėjo dėl ginklavimosi lenktynių, mokslininkai norėjo parodyti radiacijos galią. Nors Antrojo pasaulinio karo laikų Hirošimos ir Nagasakio bombardvimai buvo labai įtikinami dėl tokių ginklų galios, žmonės nesuprato, kad jonizuojančiosios spinduliuotės proceso metu skleidžiama radiacija yra daug mirtingesnė nei pats sprogimas. Šiluma, kurią išskiria atominė bomba, yra tokia intensyvi, kad ji tiesiog praeina kiaurai per jus, todėl susiformavo vadinamieji Hirošimos šešėliai – žuvusių žmonių paliktas pėdsakas. Sprogus atominei bombai sklindanti stipri šviesa ir šiluma pasklido nuo sprogimo taško. Jo kelyje esantys objektai ir žmonės sugėrė šviesą ir energiją, apsaugodami už savęs esančius objektus. Aplinkos šviesa nubalino betoną ar akmenį aplink „šešėlį“. Kad žmonės geriau suprastų, kaip tokie terminiai šešėliai susiformuoja, buvo atliktas trumpas eksperimentas, kai žmogus stovėjo prieš intensyvią natūralią šilumą ir yra fiksuojamas termokamera. Vos po kelių akimirkų stovint toje pačioje pozicijoje už žmogaus susidaro terminis šešėlis. Norėdami įsitikinti, pažiūrėkite vaizdo įrašą. Dėl šios priežasties pirmame paveikslėlyje matote du šešėlius, vienas iš jų yra tikras šešėlis, o kitas yra terminis šešėlis. Šilumos perdavimas spinduliuote vyksta šviesos greičiu. Kai metate matomą šviesos šešėlį, metate ir terminį šešėlį, kuris sutrikdo procesą. Tai aiškiai matoma vaizdo įraše, nes žmogus neleidžia saulės šilumai susigerti į sieną. Tai, vėsinantis vėjas ir giedras dangus, padeda sienai atvėsti. Žmogaus šešėlis seka jį, kai jis nueina! Iš tikrųjų jo šešėlis išliks kelias akimirkas. Kad viskas būtų baisiau, įsivaizduokite, kad tai buvo atomai, einantys per žmogaus kūną, kad pasiektų sieną už jo ir sukurtų šiluminį šešėlį.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|