Baltijos jūroje prieš 500 metų nuskendusiame laive – unikalus lobis: plukdė geidžiamiausias to meto brangenybes (Foto)

1495 metais Danijos karalius Jonas atplaukęs laivu „Gribshunden“ prisišvartavo prie Švedijos krantų, nes ruošėsi susitikti su Švedijos regentu Stenu Stiure vyresniuoju.

Jonas planavo sudaryti sutartį, pagal kurią galėtų kontroliuoti Švediją (lygiai tą patį jau buvo padaręs su Norvegija) ir taip įkurti jungtinę Šiaurės karalystę. Didžiulei Jono ir visos jo laivo įgulos nelaimei, laive kilo gaisras ir jis nuskendo.

Norėdamas įgyti pranašumą, su savimi karalius plukdėsi ne tik karių, bet ir įvairių prekių, vertų turtingo ir galingo asmens statuso. Laivo praradimas privertė pakeisti turėtą planą: neilgai trukus Jonas užpuolė Švediją ir, užuot derėjęsis dėl kokios nors savo valdžios, tiesiog ją užkariavo. Na, o dėl laivo katastrofos liko galybė artefaktų, tapusių šiandienos istorikų dėmesio ir tyrimų objektu.

7-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje rasti nuskendusio laivo griaučiai buvo ištirti jūrų archeologų, tačiau ne ypač išsamiai, todėl 2019-aisiais buvo inicijuotas dar vienas tyrimas, užtrukęs iki pat 2021-ųjų. Nors daugelis artefaktų buvo rasti per ankstesnes ekspedicijas, kai kas taip ir liko nepastebėta. Šiuo atveju tenka kalbėti apie konteinerius su gerai išsilaikiusia augalinės kilmės medžiaga – daugiau nei 3 tūkst. pavyzdžių.

Mokslininkai rado tokių egzempliorių kaip muskatai, gvazdikėliai, garstyčių grūdai ir krapų sėklos. Pavyko aptikti ir kitokios augalinės medžiagos, pavyzdžiui, šafrano, imbiero, pipirų ir migdolų.

Kai kurių rūšių prieskoniai turėjo būti atgabenti net iš Indonezijos, kas reikštų, kad karalius Jonas buvo ganėtinai išplėtojęs prekybinius tinklus.

Mokslininkai rado ir tam tikrų maisto produktų, kaip antai, džiovintos gervuogės, avietės, vynuogės ir linų sėklos. Ne visus mokslininkų rastus augalai derėtų sieti su kulinarija (pavyzdžiui, drignės anksčiau buvo naudotos medicinoje), tačiau kiekvienas radinys akivaizdžiai byloja apie karaliaus Jono galybę ir turtus.

Archeologų ataskaitoje nurodoma, kad rasti augalai išliko nepriekaištingos būklės: tai lėmė unikalios sąlygos, susidariusios toje vietoje, kurioje nuskendo laivas, – šaltas ir nelabai sūrus Baltijos jūros vanduo.

Šaltiniai:

• https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0281010
• https://phys.org/news/2023-02-trove-spices-world-sunken-fifteenth-century.html