Provokuojantis ir ambicingas tyrimas skelbia, kaip ir kada šiuolaikiniai žmonės atvyko į Europą

Mūsų rūšis Homo sapiens atsirado Afrikoje daugiau nei prieš 300 000 metų, o anatomiškai modernūs žmonės atsirado mažiausiai prieš 195 000 metų. Duomenys apie pirmąsias šiuolaikinių žmonių migracijos bangas už Afrikos ribų siekia mažiausiai 194 000 metų iki Izraelio – ir galbūt 210 000 metų iki Graikijos.

Ilgus metus seniausi patvirtinti šiuolaikinių žmonių pėdsakai Europoje buvo maždaug 42 000 metų senumo dantys, kuriuos archeologai atkasė Italijoje ir Bulgarijoje. Tikėtina, kad šios senosios grupės buvo proto-orinjako kultūros žmonės – ankstyviausi Orinjako (pirmosios žinomos medžiotojų-rinkėjų kultūros Europoje) kultūros atstovai.

Tačiau 2022 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad dantis, rastas Mandrino grotoje Ronos slėnyje pietų Prancūzijoje, rodo, jog šiuolaikiniai žmonės čia gyveno maždaug prieš 54 000 metų. Tai leidžia manyti, kad šiuolaikiniai žmonės Europoje gyveno maždaug 10 000 metų anksčiau, nei manyta iki tol.

2022 m. tyrime mokslininkai susiejo šią fosiliją su akmeniniais artefaktais, kuriuos mokslininkai anksčiau buvo pavadinę Nerono vardu pagal netoliese esančią Grotte de Néron vietovę. „Neronietiški“ įrankiai apima nedidelius titnaginius strėlių ar iečių antgalius ir nepanašūs į jokius kitus to laikmečio įrankius, rastus Europoje.

Dabar naujame tyrime vienas archeologas teigia, kad kita šiuolaikinių žmonių banga į Europą galėjo atkeliauti tarp 42 000 metų proto-orinjako žmonių ir 54 000 metų „neroniečių“.

„Tai yra nuodugnus istorinio [Homo sapiens] atvykimo į žemyną struktūros perrašymas“, – sako pagrindinis tyrėjas ir Tulūzos universiteto Prancūzijoje archeologas Ludovicas Slimakas. Savo idėjas jis išsamiai išdėstė žurnale „PLOS One“ paskelbtame tyrime.

Akmens amžiaus pėdsakai

L.Slimakas sutelkė dėmesį į akmeninių artefaktų grupę, anksčiau iškastą Levante – rytiniame Viduržemio jūros regione, kuris šiandien apima Izraelį, Palestiną, Jordaniją, Libaną ir Siriją. Mokslininkai jau seniai manė, kad Levantas buvo pagrindiniais šiuolaikinių žmonių migracijos iš Afrikos vartais.

Kai L.Slimakas palygino „neroniškus“ įrankius iš Grotte Mandrin ir maždaug to paties laikotarpio įrankius iš Libane esančios Ksar Akilo vietovės, jis rado pastebimų panašumų.

Tai leido manyti, kad abi grupės buvo viena ir ta pati, o Levanto grupė ilgainiui išsiplėtė į Europą. Gerokai jaunesni proto-orinjako kultūros dirbiniai taip pat turi labai panašių atitikmenų Levante – jie panašūs į vadinamosios Ahmaro kultūros dirbinius, pažymi L.Slimakas.

„Tai nutiesia tiltą tarp Europos ir Rytų Viduržemio jūros regiono gyventojų ankstyvosios Homo sapiens migracijos žemyne metu“, – sako archeologas.

Be to, L.Slimakas rado tūkstančius šiuolaikinio žmogaus titnago dirbinių iš Levanto, egzistavusių laikotarpiu, vadinamu ankstyvuoju viršutiniu paleolitu, tarp Ksar Akilo ir Ahmaro kultūrų. Tai paskatino archeologą ieškoti galimų šiuolaikinio žmogaus artefaktų atitikmenų Europoje.

Akmeniniai artefaktai iš europietiškosios Šatelperono kultūros labai panašūs į šiuolaikinių žmonių artefaktus, datuojamos Levanto ankstyvuoju viršutiniuoju paleolitu. Be to, Šatelperono kultūros dirbiniai datuojami maždaug 45 000 metų – arba tarp „nerono“ ir proto-orinjako dirbinių. Tačiau mokslininkai dažnai manė, kad Šatelperono kultūros žmonės buvo neandertaliečiai.

L.Slimakas dabar teigia, kad Šatelperono kultūros žmonės iš tikrųjų buvo antroji šiuolaikinių žmonių banga į Europą. „Pirmą kartą turime rimtą kandidatą į ne neandertalietišką kilmę“, – sako archeologas.

Šis naujas šiuolaikinių žmonių apsigyvenimo Europoje modelis yra „ambicingas ir provokuojantis“, – teigia naujajame tyrime nedalyvavęs Londono Gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris. – Jau kurį laiką kaupiasi įrodymai, kad prieš gerai žinomą su Orinjako kultūrą susijusį Homo sapiens išsisklaidymą maždaug prieš 42 000 metų Europoje buvo įvykę keli ankstyvieji Homo sapiens išsisklaidymai.“

Ateities tyrimai gali padėti patvirtinti arba paneigti šią naują idėją. „Matau, kad šis straipsnis paskatins daugybę mokslinių tyrimų projektų, kurie jį patvirtins arba paneigs“, – sako Konektikuto universiteto (JAV) paleolito archeologas Christianas Tryonas, padėjęs išversti naująjį tyrimą. – Dabar žmonės turi kritiškai pažvelgti į kai kurias čia esančias archeologines radimvietes ir pažiūrėti, ar jie mato tokias pat technines detales, apie kurias pranešė L.Slimakas. Įtariu, kad tai yra ilgo proceso pradžia“.

Parengta pagal „Live Science“.