Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Ant I a. romėnų laikų įtvirtinimo Ispanijoje po smarkių liūčių išryškėjo akmenyje išskaptuotų falo, žmogaus veido ir gausybės rago kontūrai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Raižiniai iškalti forto Tossal de la Cala akmeninėje sienoje; šis įtvirtinimas yra dabartiniame Benidormo mieste, Viduržemio jūros pakrantėje. Šiuos senovės meno atributus aptiko 2020 m. sausį, bet, siekdami apsaugoti reljefą, miesto savivaldos pareigūnai ir archeologai apie juos pranešė tik šių metų gegužės pabaigoje. Veidas, falas ir gausybės ragas iškalti akmenyje 57 ir 2 cm plote. Kadangi yra nuskilusi uolos dalis, galima spręsti, kad pirminis raižinys galėjo būti didesnis, pranešime spaudai cituojamas Alikantės universiteto archeologijos dėstytojas ir archeologinių kasinėjimų vadovas Jesusas Moratalla. Trys išskaptuoti objektai unikalūs, kadangi buvusiose romėnų teritorijose daugiau nėra panašių raižinių ir reljefų, teigė Benidormo Istorijos ir kultūros paveldo tarybos narė Ana Pellicer.
Archeologiniuose kasinėjimuose nedalyvavusi Katherine Halcrow, kuri yra apsigynusi klasikinės archeologijos daktaro laipsnį Oksfordo universitete, atkreipė dėmesį į simbolinę raižinio potekstę. Tiek gausybės ragas, tiek falas „tradiciškai buvo laikomi sėkmės, apsaugos ir gausos simboliais. Be, to, tikėta, kad falas turi ir apsauginę funkciją – jo paskirtis buvo sulaikyti blogį nuo tos vietos ir su ja susijusių žmonių“, – interviu raštu „Live Science“ teigė K. Halcrow. Apie apsaugines falo funkcijas rašė senovės Romos rašytojai Markas Terencijus Varonas (116–27 m. per. Kristų) ir Plinijus Vyresnysis (23–79 m. po Kristaus). Naujai rastame raižinyje išskaptuoto veido akys žiūri tiesiai priešais save, į žiūrovus. Veikiausiai meistras „sąmoningai pasirinko ne profilio, o veido priekio kompoziciją, tokiu būdu norėdamas pabrėžti dominavimą, tiesioginį kontaktą“, aiškino K. Halcrow. Europoje daug kur likę romėnų laikų falo raižinių, vis dėlto šis raižinys, pasak K. Halcrow, regione neturi analogų, su kuriais būtų galima jį palyginti. „Ikonografija, simbolika nėra reti dalykai romėnų kūriniuose, kita vertus, kompozicija, aplinka – retos“, – teigė ji. Kadangi išlikęs ne visas raižinys, tikėtina, kad neliko kitų simbolių ar kontekstualizuojančių elementų. Tossal de la Cala forto vietoje archeologiniai kasinėjimai prasidėjo XIX a. penktą dešimtmetį. Nuo 2013 m. kasinėjimus senovės tvirtovėje prižiūri Alikantės universitetas. Tokio tipo nedideli fortai atlikdavo sargybos bokšto funkciją. Iš Tossal de la Cala forto būdavo stebima jūra (netoli dabartinės Alikantės), saugantis nuo išpuolių vandeniu. Fortas pastatytas 77 m. pr. Kristų, vadovaujant romėnų sukilėliui Kvintui Sertorijui (nuo 83 m. jis buvo Artimosios Ispanijos provincijos prokonsulas, 80 m. atsiskyrė nuo metropolijos, 80–72 m. pr. Kristų dalyvavo pilietiniuose karuose). Dabar, paskelbus apie atradimą, archeologai tikisi, kad bus ieškoma sprendimų, kaip eksponuoti radinį, užtikrinant maksimalią apsaugą ir neatskiriant nuo forto, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, kad reljefą visuomenė galės apžiūrėti artimiausiais mėnesiais. |