Be dantų pastos. Kaip priešistoriniai žmonės turėjo tokius baltus dantis

Tyrimai rodo, kad senovės žmonės dažniausiai turėdavo tiesius dantis. Mokslininkai paaiškino, kaip mūsų protėviai sugebėjo juos išlaikyti geros būklės.

Atidžiau pažvelgus į senovės žmogaus kaukolės „šypseną“, nesunku pastebėti, kad jos dantys dažnai būna stebėtinai tiesūs, net jei kai kurie iš jų išnyko bėgant amžiams. Mūsų tolimi protėviai nežinojo, kas yra breketai, nenaudojo balinančios pastos ir nešalino protinių dantų, tačiau jiems pavyko išlaikyti perlamutriškai baltą „holivudo šypseną“, rašo „IFLScience“.

Mokslininkai susidomėjo šia tema ir priėjo prie išvados, kad vienas iš pagrindinių šios tendencijos veiksnių yra žmogaus žandikaulių sumažėjimas – dėl to mūsų dantys vis labiau spaudžiasi vienas prie kito.

Per pastaruosius kelis šimtmečius tapo tendencija, kad protiniai dantys išdygsta vėluodami. Mokslininkai pastebi, kad tai aiškus ženklas, jog žmogaus žandikaulis tampa vis „seklesnis“. Remiantis JAV burnos ir žandikaulių chirurgų akademijos statistika, 90 % žmonių turi bent vieną pažeistą protinį dantį ir dažnai jį reikia pašalinti chirurginiu būdu.

Tyrėjai pažymi, kad pažeisti protiniai dantys tikriausiai buvo daug rečiau paplitę ikipramoniniais laikais, nors kitos dantų problemos vis dar buvo gana dažnos. Be to, prieš atsirandant žemdirbystei, kreivi protiniai dantys buvo retas reiškinys – iš tikrųjų visas mūsų protėvių žandikaulis tais laikais atrodė neįtikėtinai lygus.

Pasak evoliucijos biologo Danielio Liebermano, parašiusio knygą „Žmogaus kūno istorija“, savo darbo metu jis ištyrė tūkstančius senovinių kaukolių ir padarė išvadą, kad dauguma jų, datuojamos pastaruosius kelis šimtus metų, yra odontologo košmaras. Jie skylėti ir su infekcijomis, dantys susigrūdę ir maždaug ketvirtadalis jų yra pažeisti. Ikipramoninio laikotarpio ūkininkų dantys taip pat skylėti su skausmingai atrodančiais abscesais, tačiau mažiau nei 5 procentai ištirtų kaukolių – su pažeistais protiniais dantimis.

Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad dauguma medžiotojų-rinkėjų iš tikrųjų turėjo visiškai sveikus ir lygius dantis. Dabar mokslininkai juokauja, kad akmens amžiuje ortodontų ir odontologų tiesiog nereikėjo.

2015 m. atliktame tyrime mokslininkai ištyrė beveik 300 žmonių skeletų, rastų Levante, Anatolijoje ir Europoje, datuojamų prieš 28 000–6 000 metų. Rezultatai rodo, kad žmonių iš vėlesnių žemės ūkio bendruomenių apatiniai žandikauliai buvo mažesni ir kitokios formos nei ankstyvųjų medžiotojų-rinkėjų.

Mokslininkai teigia, kad tokie pokyčiai atspindi radikalius mūsų protėvių mitybos pokyčius. Prieš atsirandant žemės ūkiui, maždaug prieš 12 000 metų, žmonės valgė mėsą ir laukinius augalus, kurie buvo kieti ir reikalavo daug pastangų kramtyti.

Žemės ūkio revoliucija suteikė žmonėms daugiau galimybių gauti maisto produktų, tokių kaip daržovės, grūdai ir ryžiai, kuriems paprasčiausiai reikėjo mažiau jėgos kramtyti. Šiuolaikiniame pasaulyje viskas tapo dar lengviau, kai atsirado maisto produktų, kuriems vartoti nereikia didelio žandikaulio aktyvumo.

Mokslininkai pažymi, kad evoliuciniu požiūriu šie pokyčiai įvyko per itin trumpą laiką, todėl vargu ar jie bus genetiniai. Vietoj to, mokslininkai mano, kad mūsų žandikaulių sumažėjimas iš tikrųjų yra dėl maisto, kurį valgome būdami kūdikiai, kai vystosi žandikauliai.

Be dantų problemų, mokslininkai mano, kad žandikaulių sumažėjimas taip pat turi įtakos mūsų burnai ir kvėpavimo takams, o tai gali sukelti miego apnėją ir pernelyg didelį knarkimą. Taip pat vis daugiau žmonių kenčia nuo miego trūkumo, dėl kurio gali padidėti širdies ligų, aukšto kraujospūdžio, depresijos, vėžio ir Alzheimerio ligos rizika.

Pasak Stanfordo universiteto demografinių tyrimų profesoriaus Paulo Ehrlicho, gana paprastas būdas sustabdyti šią „žandikaulių epidemiją“ yra ankstyvoje vaikystėje taikant pagrindines praktikas sukurti stiprų apatinį žandikaulį. Pavyzdžiui, mokslininkas siūlo vaikams duoti kramtomąją gumą be cukraus, taip pat maitinti mažiau minkštu maistu.