Spėja, kad tai ne milžiniškas puodas, o senovinis „povandeninis laivas“ (Foto, Video)

Kupolas buvo rastas 1980 m. netoli 50 metrų gylyje nuskendusio ispanų galeono „Santa Margarita“, kuris nuskendo 1622 m. Floridos sąsiauryje, maždaug už 65 km į vakarus nuo Kei Vesto, ir kuris gabeno lobį.

Atradėjai manė, kad didelis apvalus objektas yra tiesiog didelis virimo katilas, ir nuo to laiko jis saugomas Melo Fisherio muziejuje Sebastiane, Floridos valstijoje. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad šis objektas iš tikrųjų gali būti ankstyvojo narų varpo viršutinė dalis, pamesta prie laivo praėjus keleriems metams po jo nuskendimo. Šiuos primityvius povandeninius laivus kartais naudodavo narai sekliuose vandenyse. Tokie nardymo varpai dažnai būna atviri apačioje – ir pripildyti oro.

„Visa ši informacija sutampa, ir atrodo, kad visa ji nukreipta viena kryptimi“, – sako jūrų archeologas ir žurnalo „Wreckwatch“ redaktorius Seanas Kingsley.

Jis ir kitas jūrų archeologas Jimas Sinclairas, kuris yra objektą radusios komandos narys, naujausiame žurnalo numeryje išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių jie teigia, kad artefaktas yra nardymo varpas.

Mysterious 17th-century 'cauldron' may be primitive submarine used to salvage treasure from a sunken galleon https://t.co/qubjlxuvtx

— Live Science (@LiveScience) September 7, 2023

Varinis „katilas“

Pasak J.Sinclairo ir S.Kingsley, objektas yra 147 cm skersmens – per didelis maistui gaminti – ir ant jo nėra jokių kaitinimo požymių.

Atrodo, kad objektas pagamintas iš dviejų vario lakštų, o aplink jį yra sunkus apvadas, prikimštas varinių kniedžių.

„Visi jį vadino variniu katilu, – sako J.Sinclairas. – Bet aš mačiau nemažai senų medinių laivų, ir [katilai] neatrodė panašiai“.

O paslaptingasis objektas atitinka tuo metu gamintų nardymo varpų aprašymus – be to, jis buvo rastas netoli daugybės geležies luitų, kurie, tyrėjų manymu, buvo naudojami jam prie jūros dugno pritvirtinti.

Jūrų archeologai pažymi, kad nors nėra duomenų, jog toks nardymo varpas būtų naudotas „Santa Margaritos“ lobiams gelbėti, 1625 m. gelbėtojas Francisco Nuñezas Meliánas – ispanas, tuo metu gyvenęs Havanoje – savo raštuose aprašė tokio nardymo varpo liejimą.

J. Sinclairas mano, kad šis objektas yra tai, kas liko iš F. N. Meliáno aprašyto nardymo varpo – arba ankstesnio toje vietovėje pamesto nardymo varpo liekanos. Jis daro prielaidą, kad kupolas buvo nardymo varpo viršus, o jį supo kelios vandeniui nepralaidžios apatinės plokštės, galbūt pagamintos iš medžio ir odos, padengtos metalu, kurios ilgainiui suiro.

Tyrėjai mano, kad nardymo varpas būtų buvęs pakankamai didelis, kad juo galėtų naudotis trys narai, ir kad jis galėjo būti prijungtas prie oro žarnos.

Senoviniai narai

Nors istoriniuose dokumentuose neminima, kad prie „Santa Margaritos“ laivo buvo naudojamas nardymo varpas, J.Sinclairas ir S.Kingsley pažymi, kad ispanai buvo pirmieji šios srities pionieriai. Jie įtaria, kad prietaisas buvo sukurtas pagal 1606 m. išradėjo Jeronimo de Ajanso išbandytą nardymo varpą, kurio konstrukcija vėliau buvo naudojama perlų rinkimui Venesueloje.

J.Sinclairas taip pat išsakė mintį, kad XVII a. „Santa Margaritos“ lobio gelbėjimo operacija, apie kurią pranešta, galėjo reikšti, jog buvo naudojamas nardymo varpas: F. N. Meliánas pranešė, kad tarp laivo nuolaužų pavyko rasti 350 sidabro luitų, tūkstančius aukso monetų ir aštuonias patrankas.

Šis atradimas dar nebuvo išsamiai aprašytas recenzuojamame tyrime. Tačiau Haifos universiteto (Izraelis) jūrų archeologas Josephas Eliavas sako, kad gali būti, jog paslaptingasis objektas buvo ankstyvojo nardymo varpo dalis.

„Remdamasis nuotraukomis galiu pasakyti tik tiek, kad šis artefaktas yra nardymo varpo viršus – tai tikėtina hipotezė“, – sako jis.

J.Eliavas nedalyvavo naujausiame tyrime, tačiau yra tyrinėjęs nardymo aparatą, naudotą 1535 m. Italijos Nerio ežere – tai ankstyviausias žinomas nardymo varpo panaudojimo atvejis. Jis pažymėjo, kad apatinės galimo „Santa Margaritos“ nardymo varpo dalys, atrodo, buvo pritvirtintos prie kupolo likusiu kniedžių žiedu – o tai verta tolesnio tyrimo.

„Ši siūlė turėjo būti nelaidi vandeniui, todėl bet kokie požymiai, kad tarp dviejų dalių yra kažkas panašaus į sandarinimą, arba gal koks nors suvirinimas, gali patvirtinti hipotezę“, – teigia mokslininkas.

Parengta pagal „Live Science“.