Kraupus Maratono mūšio artefaktas. Archeologai aptiko šalmą su kaukole viduje (Foto)

Maratono mūšis yra esminis senovės Graikijos istorijos momentas, žymintis nedidelės graikų armijos, kurią daugiausia sudarė Atėnų kariai, pergalę prieš įsiveržiančią persų armiją. Mūšio intensyvumas atnešė daug aukų, ir manoma, kad šis šalmas priklausė graikų hoplitui – kariui, žuvusiam įnirtingo ir kruvino mūšio metu, rašo „GreekReporter“.

Šis nuostabus Korinto stiliaus šalmas iš Maratono mūšio buvo rastas 1834 m. su žmogaus kaukole.

Jį atrado George Nugent-Grenville, kuris 1832–1835 m. buvo Britanijos vyriausiasis Jonijos salų komisaras.

Aistringas antikvaras Nugentas-Grenvilis Graikijoje atliko keletą archeologinių kasinėjimų, vienas iš jų buvo Maratono lygumose, kur buvo rastas šalmas.

Šis šalmas kartu su jį lydinčia kaukole dabar viešai eksponuojamas Karališkojo Ontarijo muziejaus Graikijos galerijoje (Kanada).

The battle of Marathon in 490 BC claimed the lives of some 200 Greeks, as well as 5,000 Persians. This bronze Corinthian helmet and the fractured skull found inside belonged to a fallen hoplite soldier.#inspiration #writing #history #ttrpg #RPG #DnD #dnd5e pic.twitter.com/i69G8F4HeO

— Bart Wynants (@critographer) November 21, 2021

Generolas Miltiadas vadovavo Atėnų kariuomenei, kurią daugiausia sudarė hoplitai, apsirengę bronziniais šarvais, ginkluoti ietimis ir didingais bronziniais skydais. Jie veikė glaudžiai susietose rikiuotėse, vadinamose falangomis, naikindami lengvai ginkluotus persų pėstininkus. Šis ypatingas hoplitų karo stilius vėliau tapo senovės Graikijos karinės taktikos įkūnijimu.

Maratono mūšio istorinė reikšmė gerokai viršija senovės mūšio lauką. 490 m. pr. Kr., vos 42 kilometrų atstumu nuo Atėnų, Graikijos kariuomenė, kuri buvo žymiai pranašesnė skaičiumi, demonstravo didelį narsumą, atremdama persų armijos invaziją. Šis mūšis nebuvo tiesiog jų miesto gynyba; ji saugojo Atėnų demokratiją ir dėl to Vakarų civilizacijos trajektoriją.

Savo knygoje „Marathon: How One Battle Changed Western Civilization“ istorikas Richardas Billowsas pabrėžia didžiulį tos vienintelės 490 m. pr. Kr. dienos poveikį. Atėnų kariuomenė, vadovaujama generolo Miltiado, negrįžtamai pakeitė civilizacijos kryptį.

Vos dvi valandas trukęs mūšis baigėsi paniškai atsitraukus persų armijai, kurią nenumaldomai persekiojo pergalingi atėniečiai. Billowsas šį triumfą apibūdina kaip „stebuklingą“ ir priduria, kad tai nebuvo taip paprasta, kaip rodo kai kurie istoriniai pasakojimai. Juk persų kariuomenė iki tol nepatyrė nė vieno pralaimėjimo.