Kruvinos skerdynės Maskvoje. 150 žuvo, 400 sužeisti. Tankai sušaudė Baltuosius rūmus (Video)

Prezidento Jelcino ir parlamento konfrontacija baigėsi 150 žmonių mirtimi.

Tai įvyko 1993 metų rugsėjo-spalio mėn. įvykių metu, kurie įgavo Konstitucinės krizės pavadinimą.

Priežastys

Dabar sunku patikėti, bet 1990-ųjų pradžioje Rusijos parlamentas buvo diskusijų vieta. Tačiau deputatų ir prezidento požiūriai į reformas ir valstybės kūrimo būdus išsiskyrė. Rugsėjo 21 d. Jelcinas paskelbė dekretą, kuriuo paleido parlamentą.

Pirmininko Chasbulatovo vadovaujami deputatai nepakluso prezidento reikalavimui, laikydami tai Konstitucijos pažeidimu. Jie pašalino Jelciną ir paskyrė viceprezidentą Ruckį laikinai eiti pareigas.

Tankai Maskvoje

Jelcino pusėje buvo kariuomenė ir policija. Deputatai, sužinoję apie artėjantį valstybės perversmą, paragino šalininkus užgrobti Ostankino televizijos centrą ir sostinės mero kabinetą, o patys užsibarikadavo Baltuosiuose rūmuose (Rusijos parlamente).

Spalio 3 d., po susirėmimų prie Ostankino, prezidentas pasiuntė tankus į Maskvą. Jelcinas mieliau elgėsi kaip sovietmečiu: ne susitarimu, o jėga.

Parlamento apšaudymas iš tankų privertė deputatus pasiduoti. Vėliau jie buvo paleisti pagal amnestiją. Konflikto metu žuvo apie 150 žmonių, dar beveik 400 buvo sužeisti.

Kas toliau

1993 metų spalio mėnesio įvykiai pakeitė Rusijos Federacijos politinę sistemą. Buvo priimta nauja konstitucija, patvirtinanti neribotas prezidento galias. Ji veikia ir šiandien.

2020 m. rugsėjį amerikiečių žurnalistas Davidas Sutteris „Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį apie 1993 m. spalio mėn. įvykius „Kai mirė Rusijos demokratija“. Sutteris pažymėjo, kad Baltųjų rūmų apšaudymas tapo Rusijos Federacijos demokratijos mirties simboliu.