Kodėl priešistoriniuose rankų atspauduose trūksta pirštų. Išspręstas šiurpus galvosūkis

Paleolito laikų olų menas parodė, kad priešistoriniais laikais per religinius ritualus vyrai ir moterys tyčia amputavo pirštus, rašo „The Guardian“.

Naujajame darbe mokslininkai išanalizavo 25 000 metų senumo olų piešinius Ispanijoje ir Prancūzijoje, kuriuose yra žmogaus rankų atspaudų. Daugiau nei 200 šių atspaudų trūksta bent vieno piršto. Kai kuriais atvejais trūksta tik pirmojo narelio (dar vadinama falanga), kitais – kelių pirštų iš karto.

Anksčiau šis pirštų trūkumas buvo siejamas arba su senovės žmonių „kūrybine vizija“, arba su tikromis medicininėmis problemomis, tokiomis kaip nušalimas.

Tačiau dabar mokslininkų komanda, vadovaujama archeologo Marko Collardo iš Vankuverio Simono Freizerio universiteto (Kanada), mano, kad tiesa gali būti daug baisesnė.

„Turime svarių įrodymų, kad šie žmonės galėjo tyčia nusikirsti pirštus per ritualus, kad gautų pagalbą iš antgamtinių jėgų“, – sako Collardas.

Be to, šis ritualas nebuvo būdingas jokiai konkrečiai vietai ar laikui.

„Daugelis visuomenių skatino nusikirsti pirštus ir tai darė per visą istoriją“, – priduria mokslininkas.

Kaip pavyzdys pateikiami Danos žmonės, kurie vis dar gyvena Naujosios Gvinėjos aukštumose.

„Šios tautos moterys po artimųjų, ypač vaikų, mirties nusikerta vieną ar kelis pirštus. Manome, kad europiečiai paleolito laikais darė tą patį, nors jų tikėjimo sistemos galėjo būti skirtingos“.

Collardas ir jo komanda savo pirmąjį straipsnį apie pirštų amputaciją paskelbė prieš kelerius metus, tačiau tuo metu tyrimas buvo kritikuojamas. Kiti mokslininkai tvirtino, kad tokia tyčinė amputacija būtų buvusi katastrofa, nes senovės žmonės, turintys ribotą rankų funkcionalumą, nebūtų galėję susidoroti su atšiauriomis gyvenimo sąlygomis.

Tačiau dabar Collardas surinko daugiau duomenų, patvirtinančių tezę apie tyčinį pirštų amputavimą. Naujame straipsnyje teigiama, kad naujausi tyrimai pateikia papildomų įrodymų, kad pirštų amputacija, siekiant pamaloninti dievybes, paaiškina rankų atspaudus urvuose Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad tokie ritualai būdingi ne tik Europai. Keturiose vietose Afrikoje, trijose Australijoje, devyniose Šiaurės Amerikoje, penkiose Pietų Azijoje ir vienoje Pietryčių Azijoje yra senovės žmogaus rankų atspaudų su trūkstamais pirštais.

„Šią žalojimo formą praktikavo grupės visuose apgyvendintuose žemynuose. Be to, tokius ritualus net ir šiandien atlieka tokios tautos, kaip ši Naujojoje Gvinėjoje", - padarė išvadą mokslininkai.