Naujas atradimas: didžiausių senovės miestų gyventojai maitinosi daugiausia žirniais

Maždaug nuo 4100 m. pr. m. e. Kukutenio-Tripolės gyvenvietės, galiausiai užimsiančios apie 320 hektarų plotą, pradėjo kurtis miškingoje stepių teritorijoje į šiaurės vakarus nuo Juodosios jūros. Siekdami suprasti, kaip šios didžiulės bendruomenės pragyveno, tyrimo autoriai išanalizavo stabiliuosius anglies ir azoto izotopus daugiau nei 480 žmonių ir gyvūnų kauluose, o taip pat apanglėjusių augalų ir dirvožemio, surinktų iš 40 skirtingų vietovių, mėginiuose.

Tai leido tyrėjams atkurti Kukutenio-Tripolės gyventojų mitybą ir kartu sužinoti, kaip buvo auginami gyvuliai ir auginami javai.

„Maisto tinklo modeliai rodo, kad mėsos dalis žmonių mityboje buvo nedidelė (apie 10 proc.), – praneša tyrimo autoriai. – Didžiąja dalimi augalinė mityba, kurią sudarė grūdai ir iki 46 proc. ankštinių augalų, buvo subalansuota kalorijų ir nepakeičiamų aminorūgščių atžvilgiu.“

Pasak tyrėjų, mėsos vartojimas „galėjo atlikti svarbų vaidmenį socialinėje sanglaudoje per šventes“, tačiau žirniai buvo pagrindinis daugumos vietovės gyventojų maistas. Senovės žirnių mėginiuose aptiktas didelis azoto kiekis rodo, kad jie buvo gausiai tręšiami gyvulių mėšlu, taip užtikrinant derlių, pakankamą visiems gyventojams išmaitinti.

Remdamiesi izotopų matavimais gyvūnų kauluose, tyrimo autoriai įtaria, kad galvijai tikriausiai buvo laikomi aptvertose ganyklose netoli pačios gyvenvietės, todėl buvo galima lengvai surinkti didelius kiekius mėšlo, reikalingo ankštinių kultūrų auginimui.

„Padarėme išvadą, kad didelė dalis galvijų ir avių buvo laikoma aptvertose ganyklose, – aiškina vienas iš tyrimo bendraautorių dr. Frankas Schlützas. – Be to, ten išaugintą gyvulių mėšlą žmonės naudojo intensyviai tręšdami būtent žirnius“.

Pasak tyrėjų, žirniais „maitinami“ miestai panaikino poreikį gaminti mėsą, kuriai paprastai sunaudojama daug išteklių. Jų teigimu, visa galvijų auginimo prasmė buvo aprūpinti žirnius mėšlu.

„Dėl ganyklomis ir ankštiniais augalais pagrįstos megaekonomikos, įskaitant išmintingą maistinių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, valdymą, Kukutenio-Tripolės megapolių suklestėjimas nesukėlė pernelyg didelio gamtos išteklių naudojimo“, – rašo tyrėjai. Nepaisant to, Kukutenio-Tripolės gyvenvietės prieš maždaug 5000 metų buvo apleistos.

Tačiau kitas tyrimo bendraautorius dr. Robertas Hofmannas teigia, kad šių megapolių nykimą greičiausiai nesąlygojo ekonominis ar aplinkos žlugimas – o jį greičiausiai sukėlė socialinis ir politinis konfliktas.

„Kaip žinome iš ankstesnių tyrimų, socialinė įtampa kilo dėl didėjančios socialinės nelygybės“, – aiškina jis.

Dėl to „žmonės nusigręžė nuo didelių gyvenviečių ir nusprendė vėl gyventi mažesnėse gyvenvietėse“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Parengta pagal „IFL Science“.