Ištyrę Egipto mumiją, aptiko kraupų radinį

Manoma, kad mirusi jauna moteris buvo maždaug 14–17 metų amžiaus. 1908 m. ji buvo iškasta kapinėse Egipto Chargos oazėje. Iš to meto užrašų matyti, kad ji rasta su vaisiumi ir placenta tarp kojų, todėl galima daryti išvadą, kad ji mirė dėl gimdymo komplikacijų.

Naujojo tyrimo autoriai, po daugiau nei šimtmečio iš naujo apžiūrėję mumiją, atliko kūno kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimus, kad tiksliai nustatytų, kas galėjo nutikti. Jų nuostabai, skenavimas atskleidė, kad moters krūtinės ertmėje yra antrasis vaisius, o tai rodo, kad ji laukėsi dvynių.

Dar daugiau stulbinančių atradimų laukė, kai tyrėjai pastebėjo, kad tarp moters kojų paguldytam kūdikiui trūko galvos. Atidžiau apžiūrėję jie suprato, kad kūdikio galva vis dar buvo įstrigusi motinos dubenyje, todėl įtarė, kad gimdymo metu įvyko vaisiaus dekapitacija.

Labiausiai tikėtinas tokio siaubingo atradimo paaiškinimas yra tas, kad kūdikis buvo pradėtas gimdyti sėdmenine pirmeiga – tai reiškia, kad jis buvo pradėtas gimdyti kojomis į priekį. Gimdant sėdmenine pirmeiga, kūdikiai kartais gali atitraukti galvytę nuo krūtinės, todėl jiems sunkiau praeiti pro gimdymo takus.

Pasak tyrimo autorių, retais atvejais tai gali lemti „trauminę vaisiaus dekapitaciją“, o šis pavyzdys yra vienas iš tokių baisių atvejų.

„Nustatyta, kad mirties priežastis – kūdikio galvos įstrigimas gimdymo kanaluose dėl gimdymo metu buvusios vaisiaus padėties sėdmenų kryptimi“, – rašoma išvadoje.

Tyrėjai įtaria, kad balzamuotojams galėjo būti nežinoma, jog moteris laukėsi dvynukų, todėl prieš mumifikuodami ją tiesiog nepašalino jo iš jos kūno. Kai mumijos diafragma ištirpo, negimęs vaisius galėjo iš gimdos pakilti į krūtinės ertmę.

„Šis tyrimas dar kartą patvirtina, koks pavojingas buvo nėštumas, gimdymas ir priėmimas į pasaulį, ypač šiuo laikotarpiu“, – rašo tyrimo autoriai. Senovės Egipte dvynių gimimas buvo laikomas itin nepageidaujamu ir nuo jo dažnai buvo saugomasi burtais ir užkalbėjimais.

Tyrimas – įskaitant mumijos nuotraukas – paskelbtas žurnale „International Journal of Osteoarchaeology“.

Parengta pagal „IFLScience“.