Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Vikingai galėjo pasiekti Šiaurės Amerikos krantus vakaruose, tačiau manoma, kad jie pasiekė ir Afriką bei Artimuosius Rytus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Beveik 300 metų vikingai puolė ir tyrinėjo žemes mažiausiai trijuose žemynuose. Tačiau kokias vietas vikingai pasiekė toliausiai ir kodėl jie buvo tokie rizikingi jūrininkai? Apie tai rašo „Live Science“. Pasak archeologės iš Škotijos Alexandros Sanmark, pagrindinis vikingų kelionių į kitas šalis motyvas buvo valdžia ir turtai. Pavyzdžiui, vikingai gerai žinojo, kad Anglija – turtinga šalis, todėl vikingai ilgai prekiavo su jos gyventojais, o paskui nusprendė, kad viską galima paimti tiesiog jėga. Vikingų amžiuje, kuris truko nuo 793 iki 1066 m., vikingai vasarą suburdavo laivyną reidams, o rudenį su grobiu grįždavo į Skandinaviją. Vėliau vikingai pradėjo kurtis naujose teritorijose ir čia įkūrė savo forpostus. Apie 1000 metus vikingai nuvyko į Grenlandiją, o paskui pasiekė šiuolaikinės Kanados krantus. Tai yra, jie įveikė maždaug 3900 km nuo dabartinės Norvegijos. Tačiau šiuolaikiniai archeologiniai radiniai rodo, kad vikingai ilgai neužsibuvo savo gyvenvietėse Šiaurės Amerikoje. Tuo pat metu, pasak archeologės iš Norvegijos Ellen Ness, išskyrus karaliaus Knudo Šiaurės jūros imperiją (kurią XI a. pradžioje apėmė Anglija, Norvegija ir Danija), nors vikingai valdė didžiules teritorijas, negalima sakyti, kad tai buvo viena valstybė. Atskiri lyderiai kontroliavo atskiras teritorijas, kiekvienas stengėsi jose įtvirtinti savo valdžią ir įgyti kuo daugiau turto. Pasak Sanmark, ankstyviausios vikingų ekspedicijos į vakarus nuvedė juos į Škotijos šiaurę, o tada iki 870 m. jie pasiekė Islandiją. Vėliau svarbų vaidmenį vikingams ėmė vaidinti Grenlandija, nes čia buvo daug vertingų išteklių. Tuo pat metu vikingai žygiavo ne tik į vakarus, bet ir į rytus. Jie kirto Baltijos jūrą ir keliavo toliau Rytų Europos upėmis. Taigi jie 900-aisiais pasiekė Kijevą, o vėliau arčiau 1000 metų pasiekė Konstantinopolį, Bizantijos imperijos sostinę (šiuolaikinis Stambulas, Turkija) ir net Bagdadą (šiuolaikinio Irako sostinė). Mokslininkų teigimu, Rytų kampanijų metu vikingai susitelkė ne į karinius konfliktus ir užkariavimus, o į prekybą. Tuo pat metu vikingai apsigyveno teritorijose į pietus ir rytus nuo Norvegijos ir tapo labai galingi. Mokslininkai mano, kad vikingai tikriausiai nuėjo dar toliau į rytus, nei gali įrodyti archeologai. Pavyzdžiui, tokias išvadas galima padaryti, sprendžiant iš vikingų amžiaus artefaktų, kurie buvo aptikti Norvegijoje ir Švedijoje. Sanmark teigimu, vikingai galėjo pasiekti net Kiniją ir Indiją. Mažiau žinoma yra vikingų ekspansija į pietus, apėmusi šiuolaikinės Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos pakrantes ir galiausiai XI amžiaus pradžioje pasiekusi šiaurinę Afrikos pakrantę. Tačiau dėl sunkių sausrų sąlygų ir vandens kelių trūkumo vikingai niekada nebandė kirsti Sacharos. Vikingų amžius palaipsniui baigėsi apie XI amžiaus vidurį, kai dėl kontaktų su kitomis kultūromis ir krikščionybės plitimo atsiradę politiniai įvykiai lėmė socialinių santykių pokyčius. Tačiau per savo 300 metų klestėjimą vikingai tikrai paliko pėdsaką pasaulyje. Ness teigimu, pagal atstumą gyvenvietė šiuolaikinėje Kanadoje yra bene tolimiausia įrodyta vieta, kurią pasiekė vikingai. Tačiau jie galėjo prasiskverbti ir toliau į Aziją, nors to dar nėra įrodymų.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|