Iš esmės keičia ankstesnes mūsų žinias apie šį laikotarpį. Antropologai nustatė, kada žmonės perkirto Alpes

Kai į Europą atvyko pirmosios Homo sapiens grupės, ji nebuvo apleista. Mažiausiai prieš 200 000 metų žemyną pradėjo tyrinėti jų tolimi giminaičiai neandertaliečiai.

Ir jei pirmasis šiuolaikinės išvaizdos žmonių išėjimas iš Afrikos baigėsi nesėkmingai, tai antrasis bandymas buvo žymiai geresnis: jie įsitvirtino Europoje.

Ribos tarp paleolito laikotarpių paprastai siejamos su šiais įvykiais – plačiu Homo sapiens išplitimu ir tuo pačiu neandertaliečių išnykimu. Kadangi senųjų abiejų rūšių atstovų kaulų liekanų nėra daug, tenka pasikliauti akmeninių įrankių kolekcijomis.

Ilzenhohle urvas (Ranis, Vokietija) pradėtas kasinėti praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje. Buvo surinkta akmeninių įrankių kolekcija ir daug kaulinių fosilijų.

Kaulų fragmentų būklė neleido to meto mokslininkams nustatyti, kam jie priklausė.

Tačiau atlikę įrankių lyginamąją analizę mokslininkai padarė išvadą, kad urve gyveno neandertaliečiai. Dalykas tas, kad rasta dvišalių lapo formos antgalių, kurie buvo priskirti Lincombian-Ranisian-Jerzmanowician grupei.

Tokių artefaktų randama visoje Šiaurės Europoje, nuo Lenkijos iki Didžiosios Britanijos. Jie buvo siejami su neandertaliečiais arba su šiuolaikiškai atrodančiais žmonėmis, kurių keliai su jais susikirto.

2016-2022 m. tarptautinė tyrėjų komanda tęsė Ilzenhohle kasinėjimus. Be to, mokslininkai iš naujo analizavo per pirmuosius kasinėjimus rastas fosilijas, taikydami šiuolaikinius metodus.

Kasinėjimų metu archeologams pavyko tiksliai nustatyti sluoksnį, kuriame buvo Lincombian-Ranisian-Jerzmanowician pramonės įrankiai. Po juo (t. y. senesniame sluoksnyje) jie rado ąsočių dirbinių – ši kultūra siejama su neandertaliečiais.

Virš jos rasta kromanjoniečių Orignac kultūros dirbinių. Radioaktyviuoju anglies dioksido datavimu nustatytas sluoksnio amžius: 45 000-47 500 metų senumo.

Be akmeninių antgalių, tyrėjai rado nemažai kaulų fosilijų. Šie kaulai buvo smarkiai fragmentuoti, todėl morfologiškai nustatyti jų šeimininkus buvo neįmanoma.

Iš kaulų fragmentų išskirtus baltymus mokslininkai panaudojo gyvūnų ir žmonių palaikams identifikuoti.

Paaiškėjo, kad dažniausiai urvas buvo įvairių plėšrūnų prieglobstis: jame gyveno hienos, o žiemojo lokiai.

Tačiau kartais Ilsenhöl urve būdavo ir žmonių: ant kai kurių šiaurinių elnių kaulų tyrėjai rado pjovimo akmeniniais įrankiais pėdsakų.

Žmonių fosilijų DNR analizė parodė, kad absoliučiai visos jos priklauso Homo sapiens. Tyrimo autoriai tai laikė geru anksčiau iškeltos hipotezės, kad Lincombian-Ranisian-Jerzmanowician pramonė siejama su šiuolaikinės išvaizdos žmonėmis, patvirtinimu.

Pasirodo, kad Homo sapiens perėjo Alpes, pasiekė Europos šiaurę ir ten plačiai pasklido prieš 45 000 metų. Naujas žemyno kolonizavimo vaizdas iš esmės keičia ankstesnes mūsų žinias apie šį laikotarpį.

Mokslininkai ištyrė gyvūnų dantų ir kaulų radinius, kad suprastų klimato sąlygas ir gyvenamąją aplinką. Jie padarė išvadą, kad laikotarpiu, kuris datuojamas sluoksniu su Lincombian-Ranisian-Jerzmanowician įrankių radiniais, čia vyravo šaltas žemyninis klimatas ir atviri stepių kraštovaizdžiai, panašūs į tuos, kurie šiandien aptinkami Šiaurės Skandinavijoje.

Tai, pasak straipsnio autorių, rodo, kad net ir seniausios Homo sapiens grupės, apsigyvenusios visoje Eurazijoje, jau turėjo tam tikrų gabumų prisitaikyti prie tokių atšiaurių klimato sąlygų.

Galbūt šaltos stepės su didelėmis plėšriųjų gyvūnų bandomis buvo patrauklesnė aplinka šioms žmonių grupėms, nei manyta anksčiau.