Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Mokslininkai mano aptikę didžiausią Europoje masinio palaidojimo vietą, rašo „Daily Mail“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Niurnberge, Vokietijoje, aptiktoje masinėje kapavietėje palaidota mažiausiai 1 000 žmonių, mirusių nuo buboninio maro. Nuo jo mirė iki 60 proc. Europos gyventojų. Ekspertai mano, kad kūnai buvo palaidoti XVII a. pirmoje pusėje po negailestingos ligos bangos. Buboninis maras plinta įkandus blusai, užsikrėtusiai bakterija Yersinia pestis. Užsikrėtusieji mirė greitai ir siaubingai, nes juos kamavo aukšta temperatūra, drebulys, vėmimas, galvos skausmai, kliedesiai ir pūlingi bubonai. Niurnbergo meras Marcusas Königas teigė, kad šis atradimas yra „labai svarbus ne tik šiam regionui“. „Kapuose yra vaikų ir senų žmonių, vyrų ir moterų palaikų. Maras nesirėmė nei lytimi, nei amžiumi, nei socialine padėtimi, – sakė jis. – Savaime suprantama, kad su šiuo istoriniu ir archeologiniu požiūriu svarbiu radiniu turi būti elgiamasi jautriai ir tinkamai“. Melanie Langbein iš Niurnbergo paveldo apsaugos departamento sakė, kad buvo aptiktos aštuonios maro duobės, kiekvienoje iš jų – po kelis šimtus kūnų. „Šie žmonės nebuvo palaidoti kapinėse, nors Niurnberge esama maro kapinių, – CNN sakė M. Langbein. – Tai reiškia, kad per trumpą laiką reikėjo palaidoti daug mirusių žmonių, neatsižvelgiant į krikščioniškus laidojimo papročius.“ Keletas kaulų yra fiziškai pažeisti dėl Antrojo pasaulinio karo metais šioje vietovėje nukritusių bombų, praneša „Spiegel“. Kiti yra žalios spalvos dėl to, kad toje vietoje buvo šalinamos vario gamyklos atliekos. Palaikai buvo aptikti atliekant kasinėjimus prieš naujo senelių namų pastato statybą Niurnberge. Nors kol kas rasta 500 skeletų, vienas ekspertas mano, kad jų gali būti iki 2 000 ar net daugiau. „Aš asmeniškai tikiuosi, kad aptiktų palaikų skaičius gali būti 2 000 ar net daugiau, o tai reikštų, kad tai yra didžiausia masinė kapavietė Europoje“, – sakė Julianas Deckeris, kurio įmonė „In Terra Veritas“ vykdo kasinėjimus. Nuo 1300 iki 1900 m. maro pandemijos pasaulį ištiko trimis bangomis ir pražudė milijonus žmonių. Pirmoji banga, Europoje vadinta Juodąja mirtimi, vyko 1347–1351 m., antroji 1500-aisiais, kai atsirado nauja ligos atmaina, o paskutinioji XIX a. pabaigoje išplito Azijoje. Nuo XIV a. Niurnberge maro protrūkiai kildavo maždaug kas 10 metų, todėl datuoti naujai rastus palaikus buvo sudėtinga. Tačiau ekspertai aptiko 1634 m. raštelį, kuriame išsamiai aprašytas maro protrūkis, nuo kurio 1632–1633 m. mirė daugiau kaip 15 000 žmonių. Tai leido jiems padaryti išvadą, kad šie kūnai greičiausiai yra iš 1632–1633 m. maro epidemijos. Bendrovės, kuri dirba prie naujų senelių namų statybos, generalinis direktorius Ralfas Schekira sakė, kad jie nesitikėjo tokio svarbaus radinio. „Mes, kaip vystytojai, žinome archeologijos svarbą ir pareigą atlikti tokius kasinėjimus. Tačiau nesitikėjome tokio atradimo ir dabar stengsimės kuo geriau išnaudoti situaciją, – teigė jis. – Viena vertus, tai reiškia, kad darome viską, ką galime, kad laikytumėmės senelių namų statybos grafiko, kita vertus, stengsimės užtikrinti, kad istorinis radinys būtų dokumentuotas.“ Kitas žingsnis – ištraukti visus skeletus ir ištirti kaulus dėl maro bakterijos Yersinia pestis pėdsakų, rašo „Daily Mail“. |