| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Atrodo kaip šiuolaikinės. Parodė akmens amžiaus žmonių statytas valtis (Foto)
|
(
(
Jau seniai žinoma, kad Viduržemio jūroje prekybos ryšiai tarp tautų egzistavo nuo priešistorinių laikų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Jie buvo užmegzti neolito metu, dar vadinamo naujuoju akmens amžiumi, kuris truko nuo 9 000 iki 3 000 metų pr. Kr. Tačiau iki šiol buvo labai mažai informacijos apie senovės laivus ir apie tai, kaip žmonės įveikdavo ilgas jūrų keliones. Atsakymą į šį klausimą gavo archeologai, išanalizavę penkias maždaug 7000 metų senumo kanojas, rastas gyvenvietėje, kuri dabar yra ežero dugne. Mokslininkus nustebino tai, kad senoviniai jūrų laivai buvo panašūs į šiuolaikinius ir turėjo kai kurių konstrukcinių ypatybių, kurios naudojamos ir šiandien. Senovinių laivų konstrukcijos kokybė ir sudėtingumas rodo, kad jau neolito epochoje buvo pasiekta keletas svarbių jūrų laivybos pasiekimų.
Akmens amžiaus valtysVieta, kurioje archeologai aptiko senovinius laivus, vadinama La Marmotta. Maždaug prieš 7000 metų čia buvo įsikūrusi žmonių gyvenvietė. Vietovė yra už trijų šimtų metrų nuo šiuolaikinės Bračianos ežero pakrantės, netoli Romos. Manoma, kad šioje gyvenvietėje žmonės gyveno 5700-5100 m. pr. m. e. Mokslininkų teigimu, La Marmotta yra seniausia neolitinė pakrantės gyvenvietė centrinėje Viduržemio jūros dalyje. Didžiausia iš penkių čia aptiktų senovinių kanojų yra beveik 10,5 m ilgio. Valtis buvo pagaminta iš milžiniško ąžuolo kamieno. Įdomus jos aspektas – keturi skersiniai sutvirtinimai, kurie akivaizdžiai padidino konstrukcijos tvirtumą, taip pat pagerino valties valdymą. Dar labiau nustebino trys T formos medinės dalys laivo dešiniajame borte. Kiekvienoje iš šių dalių buvo kelios skylės. Mokslininkai tiksliai nežino, kokią funkciją jos atliko, tačiau galima daryti prielaidą, kad jomis buvo tvirtinamos prie burės pririštos virvės. Tačiau šios dalys galėjo turėti ir kitokią paskirtį, pavyzdžiui, pritvirtinti stabilizatorių ar net antrą valtį, todėl susidarė dvigubo katamarano formos laivas.
Dviejų valčių sujungimas galėjo užtikrinti didesnį saugumą ir stabilumą ant bangų, be to, laive buvo galima gabenti daugiau prekių ar, pavyzdžiui, gyvūnų. Kitoje iš alksnio kamieno išpjautoje kanojoje buvo medinė grybo formos dalis su viena skyle. Mokslininkų teigimu, ši detalė primena šiuolaikinius bolidus – specialius elementus lynams tvirtinti švartuojantis ar velkant laivą. Gali būti, kad ši detalė buvo naudojama būtent šiam tikslui – laivui pritvirtinti pakilus vandens lygiui. Kitos trys valtys buvo pagamintos iš alksnio, tuopos ir buko. Žurnale „PLOS ONE“ paskelbto tyrimo autorių teigimu, skirtingų medienos rūšių naudojimas kanojoms gaminti gali reikšti, kad priešistorinių laikų valčių statytojai gerai žinojo skirtingas kiekvienos medžiagos savybes. Pavyzdžiui, ąžuolas ir bukas galėjo užtikrinti ilgaamžiškumą, o alksnis buvo patrauklus dėl savo lengvumo ir atsparumo įtrūkimams. Kam senovės žmonės naudojo valtis?Nepaisant to, kad valtys aptiktos Bračianos ežero dugne, mokslininkai mano, kad jomis buvo keliaujama toli už jo ribų. Atsižvelgiant į valčių dydį, senovės jūrininkai galėjo plaukti Arronės upe, jungiančia ežerą su Viduržemio jūra, ir keliauti į svetimas šalis. Tačiau kiek ši versija teisinga? Pasak mokslininkų, ją patvirtina daugybė egzotiškų artefaktų, rastų La Marmotta. Tarp jų yra graikiškos ir baltiškos keramikos, taip pat obsidiano dirbinių iš Lipario ir Palmarolos salų. Be to, 1998 m. eksperimentiniai archeologai pastatė panašios kanojos kopiją ir sugebėjo ja nukeliauti 800 kilometrų iš Italijos į Portugaliją.
| ||||||
Įdomiausi
115
(0)
.png)
