Naujas tyrimas: žmonija kalbėti išmoko daug seniau, nei iki šiol manėme

„Žmonijos gebėjimas kalbėti neabejotinai buvo tas raktas, dėl kurio tapo įmanoma didžioji dalis vėlesnės fizinės ir kultūrinės žmonijos evoliucijos. Todėl taip svarbu nustatyti ankstyviausių kalbos formų atsiradimo datą“, – „The Independent“ sakė Redingo universiteto ankstyvosios priešistorės profesorius dr. S. Mithenas.

Iki šiol dauguma žmogaus evoliucijos ekspertų manė, kad žmonės pradėjo kalbėti tik maždaug prieš 200 000 metų. Šį mėnesį paskelbti naujieji profesoriaus tyrimai rodo, kad rudimentinė žmonių kalba yra bent aštuonis kartus senesnė. Jo analizė pagrįsta išsamiu visų turimų archeologinių, paleoanatominių, genetinių, neurologinių ir lingvistinių įrodymų tyrimu.

Apibendrinus visus įrodymus galima teigti, kad kalba atsirado kaip žmogaus evoliucijos ir kitų pokyčių visumos dalis prieš 2–1,5 mln. metų.

Reikšminga tai, kad žmonių smegenų dydis ypač sparčiai didėjo nuo 2 mln. m. pr. m. e. – ypač nuo 1,5 mln. m. pr. m. e. Kartu su smegenų dydžio didėjimu persitvarkė vidinė smegenų struktūra, įskaitant pirmą kartą atsiradusią priekinės skilties sritį, ypač susijusią su kalbos kūrimu ir kalbos supratimu. Mokslininkams ji žinoma kaip Broko sritis – ir, atrodo, išsivystė iš ankstesnių struktūrų, atsakingų už ankstyvosios žmonijos gebėjimą bendrauti rankų ir plaštakų gestais.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad Broko srities atsiradimas taip pat buvo susijęs su darbinės atminties – veiksnio, labai svarbaus sakinių sudarymui – pagerėjimu. Tačiau gimstant elementariai kalbai labai svarbūs buvo ir kiti evoliucijos pokyčiai. Maždaug prieš 1,8 mln. metų atsiradus pažangesnei dvikojei judėjimo formai ir pasikeitus žmogaus kaukolės formai, beveik neabejotinai prasidėjo procesas, kurio metu pasikeitė balso aparato forma ir išsidėstymas, todėl tapo įmanoma kalbėti.

Kiti svarbūs įrodymai, kad maždaug 1,6 mln. m. pr. m. e. žmonės pradėjo kalbėti, yra archeologiniai duomenys. Palyginti su daugeliu kitų gyvūnų, žmonės nebuvo itin stiprūs. Kad išgyventų ir klestėtų, jiems reikėjo kompensuoti šį santykinį fizinį silpnumą.

Evoliucijos požiūriu kalba beveik neabejotinai buvo fizinės jėgos kompensavimo strategijos dalis. Kad galėtų medžioti didelius gyvūnus (arba medžiodami smulkesnius, galėtų atstumti fiziškai stiprius varžovus), ankstyvieji žmonės turėjo turėti geresnius grupinio planavimo ir koordinavimo gebėjimus, o kalbos išsivystymas turėjo būti labai svarbus, kad tai palengvintų.

Reikšminga, kad žmonės medžioti pradėjo maždaug prieš du milijonus metų – tačiau atrodo, kad maždaug prieš 1,5 milijono metų jų medžioklė gerokai pagerėjo. Apie 1,6 mln. m. pr. m. e. taip pat atsirado ir iš kartos į kartą perduodama daug sudėtingesnė akmeninių įrankių technologija. Toks ilgalaikis sudėtingų žinių ir įgūdžių perdavimas iš kartos į kartą taip pat tvirtai suponuoja kalbos egzistavimą.

Be to, kalbinis bendravimas tikriausiai buvo labai svarbus, nes leido žmonėms išgyventi skirtingose ekologinėse ir klimato zonose – tikriausiai neatsitiktinai žmonės sugebėjo masiškai paspartinti pasaulio kolonizaciją maždaug prieš 1,4 mln. metų, t. y. netrukus po tikėtinos kalbos atsiradimo datos. Kalba leido žmonėms atlikti tris pagrindinius į ateitį orientuotus veiksmus – įsivaizduoti ir planuoti būsimus veiksmus bei perduoti žinias.

„Taip kalba iš esmės pakeitė žmogaus istoriją“, – sako prof. S. Mithenas. Jo naujieji tyrimai, aprašyti šį mėnesį išleistoje naujoje knygoje „The Language Puzzle“, rodo, kad iki maždaug prieš 1,6 mln. metų žmonės turėjo daug ribotesnius bendravimo gebėjimus – tikriausiai tik kelias dešimtis skirtingų garsų ir gestų, kurie galėjo būti naudojami tik konkrečiomis aplinkybėmis, todėl negalėjo būti naudojami ateities planavimui. Planavimui reikėjo elementarios gramatikos ir atskirų žodžių.

S. Mitheno tyrimai taip pat rodo, kad labai ankstyvosios žmonių kalbos ir šiuolaikinės kalbos turi tam tikrą tęstinumą. Jis mano, kad kai kurie pirmosios kalbų raidos prieš 1,6 mln. metų aspektai išliko šiuolaikinėse kalbose ir šiandien. Jis teigia, kad žodžiai, kurie savo garsais ar ilgiu apibūdina jais žymimus objektus, beveik neabejotinai buvo vieni pirmųjų ankstyvųjų žmonių ištartų žodžių.

Iš tiesų, būsimi tyrimai gali padėti preliminariai atkurti tikėtiną tų pirmųjų kalbų organizaciją ir struktūrą. Nors kalbos gimimas, atrodo, įvyko maždaug prieš 1,6 mln. metų, šis gimimas buvo kalbos raidos pradžia, o ne jos kulminacija.

Šimtus tūkstančių metų kalba tik labai pamažu sudėtingėjo, o galiausiai tapo sudėtingesnė, kai prieš 150 000 metų atsirado anatomiškai modernūs žmonės, rašo „Independent“.