Kada ir kur tiksliai prasidėjo vikingų amžius? Štai ką dabar apie tai žinome

Nors anglosaksų kronikoje ir keliuose kituose ankstyvųjų viduramžių dokumentuose vikingų epochos pradžia laikomi 793 metai – kai norvegų vikingai įsiveržė į katalikišką Lindisfarno abatiją, tuo metu priklausiusią Anglijos karalystei Nortumbrijai – yra nuomonių, kad norvegų kelionės prasidėjo ir anksčiau – ir kad buvo taikios.

Priešingai paplitusiai nuomonei, vikingų epochos pradžią iš tikrųjų lėmė ne užkariavimai ir plėšikavimai, o prekyba, rašo kultūros tinklaraštis „The Dockyards“. Ribė kaip prekybos punktas buvo įkurta VIII a. pirmajame dešimtmetyje ir tapo seniausia miesto tipo gyvenviete Skandinavijoje, oficialiai patvirtinta kaip miestas IX a. vidurio chartijoje (nors greičiausiai iki 780 m. jis jau buvo įgijęs tokį statusą).

Kartu su Kaupangu (Norvegijoje), Birka (Švedijoje) ir Hedebiu (taip pat Jutlandijoje, dabar Šlėzvige-Holšteine, Šiaurės Vokietijoje) Ribės miestas buvo svarbus ankstyvųjų viduramžių Skandinavijos prekybos punktas.

Danijos Orhuso universiteto profesoriaus Søreno Sindbæko tyrimo duomenimis, Norvegijos vikingai jau 725 m. plaukė į Ribę. Tyrėjų komanda Ribės senojo turgaus vietoje atkasė kelių elnio ragų liekanas. Jie taip pat priėjo prie išvados, kad šiaurinių elnių liekanos yra kilusios iš Norvegijos.

„Tai pirmas kartas, kai turime įrodymų, kad Ribėje būta jūreivystės kultūros, kuri buvo vikingų eros pagrindu. Tai žavinga, – „Science Nordic“ teigia profesorius Sørenas Sindbækas. – Dabar galime įrodyti, kad garsieji skandinavų jūrų žygiai, kurie galiausiai lėmė Islandijos ir Grenlandijos atradimą, turi ne tik žygių, bet ir tam tikrų komercinių kelionių istoriją. Anksčiau buvome linkę sakyti, kad taip, kai jau galima plaukti per atvirus vandenis, galima plaukti ir į prekybinius miestus – o dabar galime apversti lygtį ir teigti, kad prekybiniai miestai galėjo būti svarbi naujų technologijų kūrimo varomoji jėga“.

Atrodo, kad tai yra kadaise trūkęs ryšys tarp norvegų ir ankstyvųjų viduramžių Skandinavijos urbanizacijos – bent jau kalbant apie Ribės miesto plėtrą. Šis miestas ankstyvaisiais viduramžiais buvo svarbus ankstyvųjų viduramžių Danijos prekybos centras, į kur buvo gabenamos prekės iš didžiosios Skandinavijos dalies. Gyvenvietė taip pat įsikūrusi netoli Šiaurės jūros, todėl ankstyvaisiais viduramžiais joje neišvengiamai buvo keičiamasi prekėmis iš vakarų.

Nors Ribė paprastai laikoma vikingų amžiaus pietų Jutlandijos prekybos centru, profesorius S. Sindbækas nėra linkęs pritarti šiai teorijai.

„Kai kas, įskaitant ir mane, teigia, kad, priešingai nei populiariai teigiama, tolimi kontaktai keliaudavo iš toli, kad susitiktų Ribėje. Tačiau mes anksčiau nematėme įrodymų apie tokius ryšius su likusia Skandinavijos dalimi – o tai yra svarus argumentas prieš tokį aiškinimą. Jei nematote tokių ryšių įrodymų, tada sunku paaiškinti, kaip vikingų antpuoliai iš Norvegijos susiję su miestų Danijoje atsiradimu. Šis tyrimas mums pateikia trūkstamą grandį“.

Apibendrinant galima teigti, kad šiuo tyrimu siekiama pabrėžti, jog vikingų karių antpuoliai atviruose vandenyse ir miestų gyvenviečių plėtra Skandinavijoje iš tiesų yra susiję – ir panašu, Ribės archeologinių radinių dėka tai pagaliau pavyko sėkmingai įrodyti, apibendrina „The Dockyards“.