Pirmykščiai žmonės gyveno lavos tunelyje Arabijos dykumoje, dabartiniai gyvens Marse

Archeologai SA šiaurinės dalies dykumose pirmą kartą aptiko žmonių gyvenimo požymius lavos kanaluose.

Lavos kanalai yra ugnikalnio išsiveržimo metu susiformavusios olos. Lavos upės paviršius atvėsta ir sukietėja, tuo tarpu po juo tebeteka išsilydžiusi uoliena. Galiausiai lava iš kanalo išteka, palikdama tunelį.

Mathew Stewart iš Griffitho universiteto Brisbane, Australijoje, su kolegomis atliko kasinėjimus Umm Jirsan viduje. 1,5 kilometro ilgio lavos tunelis yra didžiausias SA. Tyrėjai aptiko gyvūnų kaulus, akmeninius įrankius ir indus kuriems nuo mažiausiai 7000 iki 10 000 metų.

Stewartas su komanda šiame regione dirbo ilgiau, nei 15 metų ir jau yra atradę daug žmonių gyvenimą liudijančių akmeninių struktūrų. Vis gi karštas ir sausas dykumos klimatas pažeidė organines medžiagas, dėl to jas datuoti sunku.

Paviršiaus kraštovaizdis yra „karšta, sausa ir plokščia bazalto dykuma“, sako Stewartas. „Bet lavos kanale daug vėsiau. Jis labai gerai uždengtas ir buvo puiki priebėga.“

„Tai transformuoja mūsų supratimą apie Arabijos pusiasalio priešistorę,“ sako jis.

Požeminio Umm Jirsan kanalų tinklo dalyse tyrėjai taip pat aptiko žmonių kaulus, bet manoma, kad juos ten atitempė hienos.

Kituose gretimuose lavos tuneliuose Stewartas su kolegomis aptiko uolų meną, kuriame vaizduojamos naminės avys ir ožkos, kurį galėjo sukurti lavos tunelius kaip priebėgas grupių „kultūriniai bendraamžiai“, sako jis.

Mike Morley iš Flinders universiteto Adelaidėje, Australijoje, lavos tunelius apibūdina kaip „veiklai parengtas vietas“.

„Kaip daugiausiai olas tyrinėjantį mokslininką, mane žavi, kad yra kitas olų, kurias naudojo buvusios žmonių populiacijos, tipas“ sako Morley. „Šie atradimai yra lobynas archeologinės informacijos apie Arabiją, didžiulį regioną, kurio priešistorinė archeologija sistemiškai pradėta tyrinėti tik neseniai.“

Lavos tunelius taip pat siūloma naudoti kaip galimas gyvenimo vietas on the moon and Marse.

James Woodford
www.newscientist.com

Žurnalo nuoroda:
PLoS One DOI: 10.1371/journal.pone.0299292