Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Mokslininkai išsiaiškino tikrąją garsiojo Antikiteros mechanizmo paskirtį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Daugiau nei 120 metų žmones žavi paslaptingas Antikiteros mechanizmas, o mokslininkai visą tą laiką bandė įminti jo paslaptį. Tokio mechanizmo fragmentai rodo, kad prietaisas tikriausiai buvo naudojamas skaičiuojant užtemimus ir dangaus kūnų padėtis, rašo „IFLScience“. Antikiteros mechanizmas – mechaninis įrenginys, rastas 1901 m. prie Antikiteros salos (tarp Kretos ir Peloponeso) nuskendusiame, kaip manoma, senovės romėnų laive. Manoma, kad jam 2000 metų. Saugomas Atėnų Nacionaliniame archeologijos muziejuje. Naujame tyrime Glazgo universiteto (Škotija) astronomai papildė esamą darbą, įrodydami, kad Antikiteros mechanizmas yra susijęs su Mėnuliu. Tam jie naudojo statistinius metodus, naudojamus gravitacinių bangų tyrimuose. Profesorius Grahamas Woanas ir daktaras Josephas Bayley atskirai spręsdami mechanizmo mįslę naudojo skirtingus metodus. Faktas yra tas, kad iki galo nežinoma, kiek skylių buvo viename iš žiedų. Iki šių dienų išliko tik dalis žiedo, nes mechanizmas po vandeniu praleido 2000 metų. Remdamiesi rentgeno analizės duomenimis, Woanas ir Bayley pasitelkė Bajeso statistiką*, kad nustatytų, kiek skylių yra žieduose. *Bajeso statistika – tai teorija statistikos srityje, pagrįsta Bajeso tikimybės aiškinimu, kur tikimybė išreiškia tam tikrą tikėjimo įvykiu laipsnį. Rezultatai parodė, kad labiausiai tikėtinas atsakymas buvo skaičius 354 arba 355. Būtent Mėnulio kalendoriai dažniausiai susideda iš 354 dienų. „Man tai atrodė įdomus iššūkis ir maniau, kad galėčiau jį išspręsti kitaip, todėl ėmiau naudoti kai kuriuos statistinius metodus, kad gaučiau atsakymus“, – sako profesorius Vaughanas. Tai buvo Markovo grandinės Monte Karlo metodas*, kuris dažniausiai naudojamas vieno rezultato tikimybei nustatyti remiantis nepilnais duomenimis. Apskaičiavimus pagal šį metodą, paaiškėjo, kad viso žiedo spindulys buvo 77,1 milimetro ir jame buvo 354 arba 355 skylės, kurių kiekviena buvo 0,028 milimetro atstumu. *Statistikoje Markovo grandinė Monte Karlas yra algoritmų klasė, naudojama pavyzdžiams sudaryti iš tikimybių skirstinio. „Ankstesni tyrimai jau parodė, kad kalendoriaus žiedas gali būti Mėnulio kalendorius, tačiau mūsų naudojami dvejopi metodai patvirtina šią prielaidą. Taip pat tyrimas parodė, koks sunkus darbas buvo graikų meistrams sukurti Antikiteros mechanizmą. Skylių vietos nustatymas reikalavo neįtikėtino rankų tikslumo“, – sako daktaras Bayley.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
.
|