Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Prieš 85 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d., Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija sudarė nepuolimo paktą – liūdnai pagarsėjusį Molotovo-Ribentropo paktą, kurį Maskvoje pasirašė aukščiausi abiejų šalių diplomatai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šalys įsipareigojo susilaikyti nuo viena kitos puolimo 10 metų ir neremti trečiųjų šalių kare prieš Vokietiją ar SSRS. Tačiau šis susitarimas, nors ir buvo netikėtas Vakarų valstybėms ir Japonijai, buvo tik dalis pakto. Josifo Stalino prašymu ir Adolfui Hitleriui sutikus, dviejų užsienio politikos vadovai – Viačeslavas Molotovas ir Joachimas von Ribbentropas – taip pat pasirašė slaptąjį dokumento protokolą. Jis numatė SSRS ir nacistinės Vokietijos įtakos sferų padalijimą Rytų Europoje „teritorinio ir politinio pertvarkymo“ atveju. Berlynas pretendavo į Lietuvą ir vakarinę Lenkijos dalį, o Maskva įsiveržė į Latviją, Estiją, Suomiją, rytinę Lenkijos dalį ir Rumunijai priklausiusią Besarabiją. 1939 m. rugsėjo 1 d., kitą dieną po to, kai paktą ratifikavo SSRS Aukščiausioji Taryba, Vokietija įsiveržė į Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. O rugsėjo 17 dieną Raudonoji armija įžengė į Lenkijos teritoriją pretekstu „saugoti Lenkijos ukrainiečių ir baltarusių gyvybes ir turtą“. Istorinių įvykių grandinė, paskatinusi pasirašyti paktą, yra begalinė. Be iš karto prasidėjusių karo veiksmų Europoje, tokios pasekmės apima sovietų įtakos zonos Rytų Europoje ir Baltijos šalyse sukūrimą dešimtmečiams, taip pat kaip Katynės tragediją – kai SSRS išžudė tūkstančius paimtų į nelaisvę Lenkijos kariuomenės karininkų. Pateikiame 7 mažai žinomus, bet svarbius faktus apie pakto pasirašymą ir jo kūrėjus. 1. Hitleris suskubo pasirašyti paktąNacistinės Vokietijos vadovybė nuo 1938 m. rudens pradėjo formaliai gerinti santykius su SSRS. Po to, kai dėl Miuncheno susitarimo buvo aneksuotas Čekoslovakijos Sudetų regionas, Lenkija tapo nauju Hitlerio teritorinių pretenzijų taikiniu. Daugelio Vakarų istorikų teigimu, nacių diktatorius tikėjosi, kad šis vietinis konfliktas taps konfrontacijos su Didžiąja Britanija ir Vakarų šalimis išeities tašku, tačiau stengėsi išvengti karo dviem frontais ir todėl siekė, kad SSRS nedalyvautų konflikte šiame etape. „Viskas, ką darau, yra nukreipta prieš Rusiją; jei Vakarai bus per kvaili ir akli, kad tai suprastų, aš būsiu priverstas susitarti su rusais, sutriuškinti Vakarus, o tada, po jų pralaimėjimo, surinkti savo pajėgas ir žygiuoti į Sovietų Sąjungą“, – pareiškė Hitleris 1939 m. rugpjūčio 11 d. Aktyvios derybos dėl galimo susitarimo sudarymo tarp Kremliaus ir nacių vyko visus 1939 m. Rugpjūčio viduryje Vokietija ėmė reikalauti ankstyvo rezultato: artimiausiomis savaitėmis buvo suplanuota vokiečių invazija į Lenkiją, o tada Hitleris tikėjosi užsitikrinti SSRS neutralumą. Rugpjūčio 15 dieną Berlynas pasiūlė išsiųsti į Maskvą užsienio reikalų ministrą Joachimą fon Ribentropą ir pasirašyti nepuolimo paktą. Reaguodama į tai, SSRS išsakė idėją pirmiausia sudaryti ekonominį susitarimą, o vėliau – platesnį paktą su papildomu protokolu. Rugpjūčio 19 dieną buvo pasirašyta ekonominė sutartis, o Kremlius pasiūlė priimti Ribentropą rugpjūčio 26-27 dienomis. Hitleris nusiuntė Stalinui asmeninę telegramą, reikalaudamas Ribentropo vizito ne vėliau kaip rugpjūčio 23 d. Nacių lyderis taip pat pabrėžė, kad ministras turi „išsamius ir neribotus įgaliojimus parengti ir pasirašyti tiek nepuolimo paktą, tiek protokolą“. 1939 m. rugpjūčio 22 d. Joachimas von Ribbentropas išskrido į Maskvą. 2. Ribbentropas buvo sutiktas su ugnimi ir vėliava iš „Mosfilm“Amerikiečių diplomatas Charlesas Bohlenas šeštajame dešimtmetyje buvo JAV ambasadorius Sovietų Sąjungoje ir dirbo JAV ambasadoje Maskvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, po jo ir jo metu. Vėliau iš jo žodžių tapo žinomi du įdomūs faktai, parodantys Molotovo-Ribentropo pakto rezultatų staigumą net pačiai SSRS. Bohlenas patikino, kad Joachimo von Ribbentropo vadovaujamos vokiečių delegacijos susitikime protokolistai sunkiai rado nacių vėliavą su svastika. Dėl to ją parūpino „Mosfilm“, kur vėliava buvo naudojama filmuojant antifašistinius filmus, nes paskutiniais metais iki pakto pasirašymo sovietinė propaganda menkino nacistinę Vokietiją. Pats Ribbentropas buvo vienas pagrindinių to meto sovietų karikatūristų objektų, o 1939 m. rugpjūčio 22 d. pakeliui į Maskvą jo lėktuvas buvo apšaudytas SSRS priešlėktuvinių pabūklų. Anot Boleno, rusai nebuvo įspėti apie specialų Vokietijos užsienio reikalų ministro skrydį. 3. Iš tikrųjų dokumentas buvo pasirašytas rugpjūčio 24 d.Rugpjūčio 23 dieną Ribentropo derybos Kremliuje vyko dviem etapais. Nacių ministras, apie vidurdienį atvykęs į Maskvą, tris valandas su sovietų diktatoriumi Josifu Stalinu ir SSRS užsienio reikalų liaudies komisaru Viačeslavu Molotovu aptarinėjo būsimo pakto detales. Būtent tada Stalinas pareiškė, kad sutartyje turi būti papildomi susitarimai, „apie kuriuos mes niekur nieko neskelbsime“, vėliau sakė lyderio vertėjas Vladimiras Pavlovas. Tada buvo pertrauka ir apie 20 val. Maskvos laiku Ribentropas nusiuntė Hitleriui skubią telegramą. Joje jis pažymėjo, kad derybos dėl pakto sudarymo vyksta „neabejotinai mūsų dvasia“, tačiau SSRS reikalauja į savo interesų sferą įtraukti Latvijos Liepopos ir Ventspilio uostus. Ribbentropas paprašė fiurerio sutikimo tokiai nacistinės Vokietijos nuolaidai. Po trijų valandų jis sulaukė lakoniško Hitlerio atsakymo: „Taip, sutinku“. Artėjant vidurnakčiui derybos buvo atnaujintos ir 1939 m. rugpjūčio 24 d., apie 2 val., Molotovas ir Ribentropas, dalyvaujant Stalinui, Kremliuje pasirašė pagarsėjusią Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį, taip pat slaptajį protokolą prie jo. Dokumentai buvo datuoti vakarykšte diena, rugpjūčio 23 d. 4. Pakto pasirašymo garbei vykusiame bankete Stalinas pakėlė tostą HitleriuiDerybose dalyvavusių vertėjų ir protokolo specialistų liudijimais, Stalino ir Molotovo susitikimas su Ribentropu ir po jo vykęs pokylis vyko draugiškai. Apie tai savo knygoje „Trečiojo Reicho iškilimas ir žlugimas“ užsimena garsus amerikiečių istorikas Williamas Sheareris. Dviejų diktatoriškų režimų lyderiai diskutavo apie savo šalių bendrumą, ypač apie opoziciją Vakarų „kapitalistinėms demokratijoms“. Pakto pasirašymą vainikavusi puota Ribentropo vizito garbei truko iki ankstyvo rugpjūčio 24-osios ryto, vėliau sakė Stalino ir Molotovo vertėjas Valentinas Berežkovas. Jis taip pat pacitavo vieną iš daugelio pokylio metu pasakytų tostų, kuriuos Stalinas pasiūlė pakelti už Hitlerį: „Žinau, kaip vokiečiai myli savo fiurerį. Todėl noriu išgerti į jo sveikatą“. „Kai buvo atneštas žemėlapis su naujai sutarta nauja siena tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Stalinas ištiesė jį ant stalo, paėmė vieną iš savo didelių mėlynų pieštukų ir, duodamas valią emocijoms, pasirašė ant jo didžiuliu parašu, kuris sutapo su naujai įgytomis teritorijomis – Vakarų Baltarusija ir Vakarų Ukraina. Ribbentropas taip pat padėjo savo parašą“, – savo atsiminimuose „Kaip aš tapau Stalino vertėju“ sakė Berežkovas. Tęsinys kitame puslapyje:
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|