„Sudegino ant laužo. Negalime pasakyti, iš kur tokia įvairovė viename kapinyne“

Pševorsko kultūra atsirado III a. pr. m. e., Lenkijos geležies amžiuje. Šios kultūros pavadinimas kilo nuo Pševorsko miesto pavadinimo ir buvo kelių vietinių kultūrų, kurios susijungė į atskirą kultūrą, junginys.

Kultūros nuosmukis V a. pabaigoje sutampa su hunų įsiveržimais. Prie to galėjo prisidėti ir socialinė krizė, kurią sukėlė romėnų pasaulio žlugimas ir prekybos ryšių, palaikomų su kaimyninėmis tautomis, nutrūkimas.

Dr. Wojciecho Rutkowskio ir Irenos Podolskos-Rutkowskos iš Lodzės universiteto Archeologijos instituto vadovaujamų kasinėjimų metu Pševorsko kultūros kapinyne, pirmą kartą identifikuotame 1911 m., aptikta ir duobinių, ir urninių palaidojimų.

Kapinynas datuojamas II-III a. pr. m. e. ir jame aptinkama įvairių kultūrinių laidojimo praktikų, pavyzdžiui, kapai, pažymėti bručkomis (mažais akmenėliais), taip pat kapai, pažymėti akmenų apskritimais – laidojimo papročiu, dažniau siejamu su Pomeranijos Wielbarko kultūra.

„Kai kurie žmonių skeletai, likę po sudeginimo ant laužo, randami duobėse, o kai kurie – laidojimo urnose. Abiejų tipų palaidojimai yra iš to paties laikotarpio, todėl negalime pasakyti, iš kur tokia įvairovė viename kapinyne“, – komentavo dr. W.Rutkowskis.

Archeologai taip pat rado ant kapų sudėtų įkapių, kurios vis dar yra vietoje. Nuvalę kelis centimetrus paviršiaus, jie rado tokių artefaktų kaip moliniai puodeliai, drabužiai, keramika, šukos ir pakabukai.