„Man tai buvo vienas netikėčiausių atradimų.“ Po vandeniu rasta 2000 metų senumo šventykla (Foto)

Tačiau, kaip teigiama žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime, sudėtinga šventykla vėliau buvo užversta betono ir sudužusios keramikos mišiniu – galbūt dėl to, kad užsienio prekybininkai išvyko iš vietovės.

„Man tai buvo vienas netikėčiausių atradimų, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Neapolio švietimo instituto Pietų aukštosios mokyklos jūrų archeologas Michele’is Stefanile. Šventykla yra Pozzuolio – miestelio Flegrėjaus laukuose (vulkaninė sritis Italijoje), esančio maždaug už 16 km į rytus nuo Neapolio, pakrantėje.

Romėnų laikais miestas buvo žinomas kaip Puteolis ir buvo didelis uostas, kuriame švartuodavosi laivai iš viso romėnų pasaulio, gabenę įvairias prekes – pavyzdžiui, grūdus. Per šimtmečius vulkaninė veikla gerokai pakeitė Pozzuolio pakrantę, paskandindama ir išsaugodama apie 2 km romėnų laikų sandėlių ir kitų pastatų, susijusių su senoviniu uosto rajonu, ruožą. Dar XVIII a. iš jūros ištraukti artefaktai leido manyti, kad čia yra paskendusi šventykla – tačiau niekas tiksliai nežinojo, kur ji yra.

2023 m. tyrėjai, kartografavę regiono jūros dugną, aptiko dviejų po vandeniu esančių kambarių liekanas su romėniško stiliaus sienomis. Šios sienos, kurių matmenys buvo maždaug 10 x 5 metrų, sudarė du didelius kambarius.

2,000-year-old temple from ‘Indiana Jones civilization’ found submerged off Italy https://t.co/7WpUMdGCIU #architecture, #discovered, #Dusarisacrum, #environment, #getgreengetgrowing, #gngagritech, #greenstories, #Jonescivilization, #nature, #Puteoli, #temple

— Greenstories - Stories about mother earth (@GNGAgritech) October 25, 2024

Prie vieno kambario sienos buvo atremti du balto marmuro altoriai. Abiejuose altoriuose buvo kelios stačiakampės nišos, kuriose tikriausiai kadaise buvo laikomi šventieji akmenys. Kiekviename iš kambarių taip pat buvo marmurinė plokštė su lotynišku užrašu „Dusari sacrum“, reiškiančiu „pašvęsta Dušarui“ – pagrindiniam senovės nabatėjų dievui.

„Atrodo, kad turime pastatą, skirtą nabatėjų dievams, bet su romėniška architektūra ir lotyniškais užrašais“, – sako M. Stefanile. Nabatėjų karalystė driekėsi nuo šiaurės Arabijos iki rytinės Viduržemio jūros dalies. IV-II a. pr. m. e. nabatėjai kontroliavo augantį prabangos prekių – tokių kaip smilkalai, auksas, dramblio kaulas ir kvepalai – prekybos tinklą, o pirmojo mūsų eros amžiaus pabaigoje sukaupė didžiulius turtus. Tuo metu nabatėjų sostinėje Petroje buvo pastatyta milžiniška kapavietė, dažnai vadinama lobynu.

„Visiškai logiška, kad nabatėjai būtų rezidavę Puteolyje kaip prekybininkų bendruomenė“, – teigia tyrime nedalyvavęs Majamio universiteto (JAV) istorikas Stevenas Tuckas. Pasak jo, Puteolis buvo antras pagal dydį miestas ir pagrindinis uostas to meto Italijoje, todėl „nabatėjai būtų ten patraukę ir atsivežę savo religines praktikas“. Briuselio laisvojo universiteto archeologas Laurentas Tholbecqasteigia, kad nenuostabu, jog Puteolyje rasta Dušaros/Dusareso, jų pagrindinės dievybės, šventykla.

„Visuotinai žinoma, kad nabatėjai naudojosi romėnų pažanga Artimuosiuose Rytuose iki Arabijos provincijos sukūrimo valdant Trajanui – Romos imperatoriui, valdžiusiam nuo 98 iki 117 m., – teigia tyrime nedalyvavęs mokslininkas.

106 m. po prie Romos imperijos prijungus Nabatėją, žlugo šios kultūros vidaus karavanų prekybos Arabijoje kontrolė. Puteolio šventyklos sunaikinimas gali atspindėti tą neramų laikotarpį. M. Stefanile'is ir jo komanda nustatė, kad šventykla II a. buvo tikslingai užkasta betono ir suskilusios keramikos mišiniu.

„Galbūt po to, kai 106 m. Trajanas užkariavo Arabiją, nabatėjai nebeturėjo galimybės laisvai prekiauti Puteolyje ir galbūt apleido uostą“, – spėja mokslininkas.

Parengta pagal „Live Science“.