Šulinyje aptiko lavoną, kuris galėjo būti panaudotas kaip biologinis ginklas

Remiantis norvegų epo – karaliaus Sveryro Sigurdsono istorijos – ištrauka, XII a. Sverresborgo pilyje, esančioje netoli Trondheimo (Norvegija), per antpuolį į šulinį buvo įmestas žmogaus kūnas.

Kaip pasakojama, tai buvo didelių politinių neramumų laikotarpis, ir Sveryras manė turįs teisę į sostą – nors arkivyskupas tam prieštaravo.

Pasak aptariamos ištraukos, 1197 m. Sveryras žiemojo Bergene, kai Romos katalikų „maištininkai“ – Norvegijos pilietinių karų metu veikusi grupuotė – surengė netikėtą Sverresborgo pilies tvirtovės puolimą. Jie į pilį pateko pro slaptas duris ir ėmė padedeginėti visus rastus namus, o taip pat plėšti gyventojus. Dar jie įmetė vyro kūną į šulinį – kad užnuodytų pagrindinį vandens šaltinį.

Nors 1938 m. šulinio dugne buvo atkasti nelaimingojo kaulai, mokslininkai neturėjo reikiamų priemonių, kad galėtų juos išanalizuoti, išskyrus pagrindinius vizualinius vertinimus. Tačiau radiokarboninis datavimas ir pažangios genų sekos nustatymo technologijos dabar leido mokslininkams sudėlioti sudėtingą ir painų „šulinio žmogaus“ paveikslą, pateikiantį anksčiau nepatvirtintas detales.

„Tai pirmas kartas, kai šiuose istoriniuose tekstuose aprašytas žmogus iš tikrųjų buvo rastas, – teigia Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto Trondheimo (Norvegija) universiteto muziejaus profesorius Michaelis D. Martinas. – Tokių viduramžių ir senovės palaikų yra daug visoje Europoje, ir jie vis dažniau tiriami taikant genominius metodus.“

2014 ir 2016 m. atlikti tyrimai patvirtino, kad kaulai priklausė vyriškos lyties asmeniui, kuriam mirties metu buvo 30–40 metų, o datavimas radioaktyviąja anglimi parodė, kad jis gyveno maždaug prieš 900 metų.

„Tekstas nėra absoliučiai teisingas – pamatėme, kad tikrovė yra daug sudėtingesnė“, – sako archeologė Anna Petersén iš Norvegijos kultūros paveldo tyrimų instituto Osle (Norvegija).

Naudodama danties mėginius, paimtus iš šulinyje rasto žmogaus skeleto, tyrėjų komanda sugebėjo išsiaiškinti jo genomo seką ir nustatyti, kad jis turėjo mėlynas akis, šviesiai rudus arba šviesiai geltonus plaukus, o jo protėviai buvo kilę iš dabartinės Vakarų Agderio vietovės pietų Norvegijoje. Tokias išvadas apie vyro protėvius pavyko padaryti, nes Islandijoje įsikūrusi kompanija „deCODE Genetics“ suteikė galimybę naudotis dideliu kiekiu šiuolaikinių norvegų genomų duomenų.

„Dauguma mūsų atliekamo darbo priklauso nuo to, ar turime etaloninių duomenų, – aiškina dr. Martinas Rene Ellegaardas iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto. – Taigi kuo daugiau senovinių genomų ir kuo daugiau šiuolaikinių individų sekvenuosime, tuo geresnė bus analizė ateityje.“

Tokio tipo etaloniniai duomenys susiję su daugelio tūkstančių šiuolaikinių norvegų ir kitų europiečių genomais.

Informacija, gauta atlikus dantų analizę, yra labai vertinga, tačiau ji turi trūkumų. Norint gauti mėginius DNR vertinimui, reikėjo nuimti išorinį danties paviršių, kad būtų išvengta bet kokio užteršimo nuo asmenų, kurie jį tvarkė nesteriliomis sąlygomis (pvz., kasinėjant). Tada dantis buvo sumaltas į miltelius. Tai akivaizdžiai sunaikino dantį, todėl nebuvo galima atlikti jokios tolesnės analizės – pavyzdžiui, komanda negalėjo gauti jokios informacijos apie ligų sukėlėjus, kurių galėjo turėti šulinyje rastas žmogus.

Deja, nepavyko patikrinti, ar vyro kūnas buvo specialiai panaudotas kaip biologinis ginklas. Tikėtina, kad griežtos dezinfekavimo procedūros, taikytos išskiriant ir paruošiant danties minkštimą vertinimui, tikriausiai pašalino bet kokią patogenų DNR, todėl jos nebuvo galima aptikti.

Vis dėlto rezultatai siūlo naują ir veiksmingą istorinių ir archeologinių tyrimų metodą. Tokie duomenys gali būti naudojami siekiant patvirtinti, papildyti ar net pakeisti supratimą apie įvykius ar konkrečius žmones.

Ateityje tyrėjai norėtų ištirti ir kitus pavyzdžius – įskaitant tuos, kurie susiję su tokiu asmeniu kaip šventasis Olafas, kuris, kaip manoma, yra palaidotas kažkur Trondheimo katedroje. Jei jo palaikai būtų rasti, šis metodas galėtų būti panaudotas siekiant daugiau sužinoti apie jį ir jo protėvius.

Straipsnis paskelbtas žurnale „iScience“.