Sensacingas atradimas. Atskleidė, kas iš tikrųjų slėpėsi po Tutanchamono kauke (Foto)

Ilgą laiką buvo manoma, kad ji priklausė jaunajam faraonui, tačiau nauji tyrimai rodo, kad ši ikoniška kaukė iš pradžių galėjo būti sukurta kitam asmeniui.

Komanda, vadovaujama egiptologės ir Jorko universiteto Archeologijos katedros garbės profesorės Joanne Fletcher, patvirtina britų egiptologo Nicholas Reeves išvadas, jog kaukės ypatybės rodo, kad ji galėjo būti skirta aukštas pareigas užimančiai moteriai, galbūt Tutanchamono uošvei – karalienei Nefertitei.

Tutanchamonas: trumpas gyvenimas, kupinas kančių

Nors Tutanchamonas tapo garsus po jo kapo atradimo 1922 metais, gyvendamas jis nebuvo plačiai žinomas. Jaunasis faraonas į sostą pakilo būdamas vos devynerių metų ir valdė apie dešimt metų (1332–1323 m. pr. m. e.) iki savo mirties.

Manoma, kad Tutanchamonas kentėjo nuo daugybės ligų, tarp kurių buvo įgimta kojų deformacija, gomurio plyšys, kaulų ligos ir skoliozė, tikėtina, dėl artimų giminystės ryšių tarp jo tėvų.

A new study reveals that Tutankhamun's famous death mask might not be hishttps://t.co/Jy0SZMk4Wa

— WION (@WIONews) November 9, 2024

Prabangų Tutanchamono kapą atrado britų archeologas Howardas Carteris, ir jo neįkainojami lobiai iš karto pritraukė mokslininkų bei visuomenės dėmesį.

Tarp radinių buvo ir jo laidojimo kaukė – puikus senovės meno pavyzdys, pagamintas iš aukso ir papuoštas pusbrangiais akmenimis bei auksine priklijuojama barzda.

Tačiau, tyrinėdama Carterio archyvus, saugomus Oksfordo universiteto Griffitho institute, Fletcher pastebėjo anksčiau nepastebėtą detalę: kaukės ausys buvo pradurti, kas nėra įprasta vyrų faraonų laidojimo kaukėms.

Neatitinkančios detalės

1922 metų kasinėjimų dokumentuose buvo pateikta informacija apie įvairias kaukės modifikacijas, kurios neatitiko senovės Egipto tradicijų. Carteris pastebėjo, kad kaukės ausys buvo pradurti, tačiau nesuteikė tam reikšmės.

Nors Senovės Egipte vaikai ir moterys galėjo nešioti auskarus, tokios skylės nebuvo daromos suaugusių faraonų laidojimo kaukėse.

Fletcher mano, kad kaukė galėjo priklausyti moteriai, galbūt Nefertitei, ir vėliau buvo pritaikyta Tutanchamonui.

„Ši kaukė iš pradžių nebuvo skirta suaugusiam faraonui“, – pažymi Fletcher. „Palyginus aukso elementus, paaiškėjo, kad veidas pagamintas iš kito aukso, nei likusi kaukės dalis“. Tyrimas taip pat atskleidė suvirinimo pėdsakus, rodančius, kad dalis veido buvo pridėta, siekiant suteikti kaukei Tutanchamono bruožų. Šie atradimai leidžia manyti, kad kaukė iš pradžių galėjo būti sukurta Nefertitei arba kitai aukštas pareigas užimančiai moteriai.

Ne nauja teorija

2015 metais britų egiptologas Nicholas Reeves iškėlė hipotezę, kad kaukė galėjo būti skirta Nefertitei. Jis atkreipė dėmesį į „moterišką“ kaukės išvaizdą ir jos panašumą į karalienės biustą.

Pasak Reeves, kaukė galėjo būti skubiai pritaikyta Tutanchamonui dėl netikėtos jo mirties.

Papildomi įrodymai patvirtina šią teoriją. Pavyzdžiui, dažai ant Tutanchamono kapo sienų nebuvo visiškai išdžiūvę prieš patalpos užantspaudavimą, o laidojimo kameros dydis buvo mažesnis, nei įprasta faraonui.

Šie požymiai rodo, kad laidojimo procesas vyko skubotai ir galėjo būti panaudoti tuo metu prieinami artefaktai, įskaitant kaukę, kuri iš pradžių nebuvo skirta Tutanchamonui.

Kiekvienas naujas atradimas apie Tutanchamono kaukę leidžia geriau suprasti senovės Egipto laidojimo papročius ir artefaktų antrinį panaudojimą.

Laidojimo kaukės Senovės Egipte atliko svarbų vaidmenį, padėdamos sielai sugrįžti į kūną pomirtiniame gyvenime.

Teorija, jog kaukė buvo sukurta kitai figūrai, kelia klausimų apie vertingų daiktų perdirbimo praktikas Senovės Egipte, praturtindama mūsų žinias apie to meto kultūrą.