„Didžiausias Pompėjos nelaimėlis.“ Po milžinišku akmeniniu luitu – archeologus pribloškęs radinys (Video)

Vienas iš jų, kaip matyti nuotraukoje, buvo net gi pramintas „didžiausiu Pompėjos nelaimėliu“ – iškalbingame kadre užfiksuota, kad ant žmogaus kūno yra užkritęs milžiniškas akmeninis luitas.

Mokslininkai manė, kad tokio incidento metu viršutinė kūno dalis ir galva turėjo būti visiškai suknežinta. Tačiau vietovę ėmę kasinėti archeologai liko priblokšti.

Incroyable découverte à #Pompei, toujours dans la Regio V.

Le corps d'un homme écrasé par un gros bloc de pierre pendant sa tentative désespérée de fuir...

Les photos (via @pompeii_sites) évoquent de façon extrêmement frappante la violence de l'explosion...#archéologie pic.twitter.com/mw6qiMBJRr

— Gaius Gracchus (@Tiberius_Caius) May 29, 2018

Iš pradžių buvo manoma, kad kai vyras bandė sprukti nuo pragaištingos stichijos ir nuo vulkaninių pelenų srauto mėgino slėptis vienoje iš siaurų Pompėjos gatvių, jo galvą ir viršutinę kūno dalį suknežino nuo griūvančio namo užkritęs gigantiškas akmeninis luitas. Ir, kaip matoma nuotraukoje, tokia įvykių eiga atrodo labiausiai tikėtina. Tačiau tyrimai, atlikti 2018 metais, parodė, kas iš tiesų galėjo nutikti tuo metu.

Palaikus tyrinėję mokslininkai nustatė, kad šis asmuo, žuvęs Pompėjos išsiveržimo metu, buvo maždaug 30 metų amžiaus vyras.

Pompėjos archeologinio parko specialistų išvadose teigiama, kad toje vietoje, kur buvo aptiktas nukritęs akmuo, po viršutiniu grunto ir pelenų sluoksniu buvo aptiktas įgriuvęs tunelis.

Kasinėjimus pratęsę archeologai įgriuvusiame tunelyje rado įkritusią atsiskyrusią viršutinę aukos skeleto dalį, pavyzdžiui, sveikut sveikutėlę kaukolę, rankų kaulus ir kt., praneša Pompėjos archeologinio parko pranešime.

Išvadose teigiama, kad desperatiškai slėptuvės ieškojusio vyro preliminari mirties priežastis buvo uždusimas dėl vulkaninių pelenų, o akmuo užkrito jau vėliau, tačiau į įgriuvusio tunelio ertmę neįsmuko, praneša CNN.

„19-20 amžiuje jau buvo kasinėta toje vietoje, kur buvo aptiktas skeletas, tačiau tuo metu nebuvo tyrinėta taip giliai kaip padarėme mes. Kadangi turėjome patyrusių ekspertų, žinojome, kaip tai daryti“, – 2018 metais sakė Pompėjos archeologinio parko generalinis direktorius Massimo Osanna. Jo teigimu, šis skeletas yra „išskirtinis radinys“.

Išsiveržimą lydėjo žemės drebėjimas

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Pompėją sunaikinusio Vezuvijaus išsiveržimo metu įvyko ir labais stiprus žemės drebėjimas.

Italijos mokslininkai Pompėjos archeologinių kasinėjimų vietovėje neseniai aptiko dviejų vyrų skeletus, kurie nuo paties ugnikalnio išsiveržimo išsigelbėti spėjo, tačiau po kurio laiko žuvo žemės drebėjimo metu, kai ant jų krito pastatų sienos.

Remdamiesi naujausiais radiniais, Italijos Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto ir Pompėjos archeologinio parko mokslininkai aprašė seisminio aktyvumo padarinius, kurie įvyko Vezuvijaus išsiveržimo metu 79-aisiais mūsų eros metais.

Pasak mokslininkų, vulkaninis ir seisminis poveikis gali pasireikšti vienu metu arba vienas po kito. Vis dėlto, tiesioginiai ugnikalnio išsiveržimo padariniai gali užgožti žemės drebėjimo padarinius ir atvirkščiai, o tai apsunkina tyrimus, kurių metu siekiama išsiaiškinti žmonių mirties priežastis.

Kaip išvadose teigia tyrimo vadovas vulkanologas dr. Domenico Spacice, studijos metu įrodyta, kad išsiveržimo metu seisminis poveikis padarė didelę įtaką Pompėjos griūčiai ir jos sunaikinimui. Be to, vienas po kito įvykę reiškiniai galėjo nulemti Pompėjos gyventojų pasirinkimus mėginant išgyventi neišvengiamos mirties akivaizdoje.

Išsiveržimo metu keliolika valandų ant miesto krito piroklastai – įvairaus dydžio vulkaninės kilmės uolienos, akmenys ir pelenai. Prasidėjusios tragedijos metu panikos apimti žmonės puolė ieškoti prieglobsčio pastatuose. Išsiveržimui aprimus, išgyvenę miesto gyventojai galėjo pamanyti, kad yra saugesni. Tačiau netrukus prasidėjo labai stiprūs žemės drebėjimai.