Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Mokslininkas teigia iššifravęs senovinį, smarkiai pažeistą užrašą, iškaltą ant 2600 metų senumo paminklo Turkijoje. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Paminklas, ant kurio išraižyti liūtų ir sfinksų atvaizdai, vadinamas Arslan Kaya (dar rašoma Aslan Kaya), kas turkiškai reiškia „liūto uola“. Užraše užrašytas vardas Materan – frygų deivė, garbinta dabartinėje Turkijoje maždaug 1200–600 m. pr. m. e. Andainykščiai žmonės ją žinojo „tiesiog kaip Motiną“, – teigia straipsnį apie užrašą publikavęs Pensilvanijos universiteto (JAV) senovės graikų istorijos ir archeologijos profesorius Markas Munnas. Kitos senovės kultūros taip pat garbino Motiną. „Graikai ją žinojo kaip dievų Motiną“, – sako M. Munnas, pažymėdamas, kad romėnai ją vadino „Magna Mater“ arba „Didžiąja Motina“. Tuo metu, kai buvo pastatytas paminklas, šioje teritorijoje galėjo viešpatauti Lydijos karalystė, kuri taip pat labai gerbė Materaną, straipsnyje, kuris buvo publikuotas žurnale „Kadmos“, skelbia M. Munnas. Paminklas labai pažeistas atmosferos ir plėšikų, todėl užrašą labai sunku įskaityti. Dėl to, kas jame parašyta, ginčijamasi nuo XIX a. pažymi mokslininkas. Norėdamas įminti šią mįslę, jis detaliai nufotografavo užrašą, kai buvo geras apšvietimas, ir iš naujo išnagrinėjo senesnes užrašo nuotraukas bei įrašus. „Daug kas priklauso nuo palankaus apšvietimo fotografuojant“, – straipsnyje teigia tyrėjas, pažymėdamas, kad 2024 m. balandžio 25 d. rytą šviesa buvo ypač gera. Kad ant paminklo yra būtent Materan vardas, yra gana logiška – nes jame taip pat yra deivės atvaizdas, sako M. Munnas. Materan vardas greičiausiai buvo didesnio užrašo, kuriame turėjo būti paaiškinta, kas užsakė padaryti užrašą ir kas buvo Materan, dalis. Mokslininkas taip pat išnagrinėjo įvairias paminklo stilistines detales, kurios patvirtina, kad užrašas datuojamas VI a. pr. m. e. pirmąja puse arba viduriu. Tačiau Praktinės aukštųjų studijų mokyklos Prancūzijoje dėstytojas Rostyslav Oreshko, kuris yra atlikęs daugybę frygų užrašų tyrimų, tačiau šiame tyrime nedalyvavo, teigia, kad šis darbas nepateikė naujos interpretacijos. „M. Munno straipsnyje žurnale „Kadmos“ nepasiūloma nieko radikaliai naujo apie užrašą, jis tiesiog patikslina interpretaciją, – sako R. Oreshko. – Dar XIX a. buvo pasiūlytas Materan, nurodantis į gerai žinomą frygų deivę“. Diskusijos dėl užrašo tęsiasi jau daugiau nei šimtmetį – ir laikas parodys, ar jos jau baigėsi, rašo „Live Science“. |