Šiurpą keliantys radiniai: aptikti kaulai atskleidžia „precedento neturintį“ žiaurumą (Foto)

„Tai piešia gerokai niūresnį to laikotarpio vaizdą, nei daugelis tikėjosi“, – sakė Oksfordo universiteto (JK) archeologas Rickas Schultingas.

R. Schultingas su kolegomis pirmadienį (gruodžio 16 d.) žurnale „Antiquity“ paskelbė išsamius šių skeletų tyrimo rezultatus.

Jie pažymėjo, kad XX a. septintajame dešimtmetyje archeologai 20 metrų gylio natūralaus kalkakmenio šachtoje, esančioje Somerseto grafystėje pietvakarių Anglijoje, rado daugiau kaip 3 000 kaulų fragmentų. Šachtoje buvo rasti mažiausiai 37 žmonių kaulai, kurių amžius svyravo nuo naujagimių iki suaugusiųjų, o radiokarboninis datavimas rodo, kad žmonės mirė mažiausiai prieš keturis tūkstantmečius, ankstyvajame bronzos amžiuje (2200–2000 m. pr. m. e.).

Atidžiau apžiūrėjusi fragmentuotus kaulus, tyrėjų komanda nustatė, kad bent 30 proc. kaukolių buvo suskaldytos maždaug mirties metu, o tai reiškia, kad daugelis, o gal ir visi žmonės mirė smurtine mirtimi. Tai, kas nutiko po mirties, buvo dar šiurpiau.

Be to, tyrėjai nustatė, kad maždaug 20 proc. kaulų turėjo pjūvių žymių, kurios dažniausiai buvo padarytos akmeniniais įrankiais. Pjūvių žymės atskleidė, kokius smurtinius veiksmus patyrė mirusiųjų kūnai.

Ant vienos kaukolės priekinio kaulo esančios pjūvių žymės rodo, kad buvo atliktas nuskalpavimas (viršutinės galvos odos dalies nuplėšimas), ant kito žmogaus apatinio žandikaulio esančios ilgos pjovimo žymės rodo, kad jam buvo pašalintas liežuvis, o pjūviai ant šonkaulių gali būti padaryti išdarinėjant kūną, teigė komanda. Mažiausiai šešiems žmonėms ant antrojo kaklo slankstelio buvo pjūvių žymės, o tai reiškia, kad jiems buvo nupjauta galva, taip pat ant kelių smulkių rankų ir pėdų kaulų buvo lūžių, atitinkančių žmogaus kramtymo požymius.

El misterioso episodio de violencia extrema que sucedió en la Edad del Bronce británica.

Una excavación en Charterhouse Warren sacó a la luz los huesos de al menos 37 individuos que habían sido salvajemente asesinados, desmembrados y canibalizados.https://t.co/pM1PTJhOSW pic.twitter.com/YkVVICoBOt

— EFE Noticias (@EFEnoticias) December 16, 2024

Tyrėjai savo tyrime pažymėjo, kad toks smurtinių mirčių skaičius ir detalus kūnų apdorojimas yra labai neįprastas bronzos amžiaus Britanijai, ir akivaizdu, kad tokia praktika nesusijusi su jokiomis žinomomis laidojimo apeigomis.

„Bent 37 asmenų buvimas rodo, kad buvo išžudyta didelė bendruomenės dalis. Šiuo atveju smurtas galėjo tęstis ir po mirties“, – rašė tyrėjai.

Tačiau žiaurių masinių žudynių ir kanibalizmo priežastis nėra aiški. Tyrėjai išsakė mintį, kad smurto lygis „galėjo rodyti, kad veiksmai buvo atsakas į ankstesnį smurtinį įvykį“.

„Toks smurtas dažnai atlieka socialinę funkciją“, – sakė tyrime nedalyvavusi Misisipės valstybinio universiteto bioarcheologė Anna Osterholtz. Ji pridūrė, kad „smurtiniai veiksmai, atliekami auditorijos akivaizdoje, yra svarbūs formuojant grupės tapatybę ir derantis dėl socialinių santykių“.

Tyrėjai pažymėjo, kad viena iš galimų užuominų apie žudynes – dviejų vaikų dantyse aptikta Yersinia pestis – bakterija, sukelianti marą. Faktas, kad bent du žmonės, kai mirė, sirgo maru, „didina tikimybę, kad liga sustiprino baimės jausmą regione“, rašė tyrėjai. Šių ankstyvojo bronzos amžiaus žmonių palaikų tyrimai dar nebaigti.

„Vyksta darbas, kuriuo siekiama atskleisti šį neabejotinai tamsų britų priešistorės epizodą“, – rašė tyrėjai.

Parengta pagal „Live Science“.