Nedidelis sidabrinis radinys gali pakeisti mūsų supratimą apie krikščionybės plitimą

Archeologai jį aptiko ant vyro skeleto, palaidoto romėnų Nidos miesto kapinėse, vienoje didžiausių ir svarbiausių istorinių vietovių centrinėje Vokietijos Heseno žemėje. Tačiau mokslininkai iki šiol tyrė jo viduje rastą ploną sidabro foliją.

Kartu su kitomis įkapėmis – tokiomis kaip smilkalinė ir molinis ąsotis, po skeleto smakru buvo rastas ir amuletas. Amuletas, dar vadinamas filakterija, tikriausiai buvo nešiojamas ant juostelės ant vyro kaklo, kad suteiktų jam dvasinę apsaugą.

Amuleto viduje esanti „plona kaip plaukas“ folija buvo tokia trapi, kad tyrėjams pabandžius ją išvynioti, ji būtų tiesiog suirusi. Tačiau dar 2019 m. atlikti mikroskopiniai tyrimai ir rentgeno spinduliai parodė, kad joje buvo išgraviruoti žodžiai. Prireikė dar penkerių metų, kol Frankfurto archeologijos muziejaus komanda sugalvojo būdą, kaip iššifruoti, kas jais parašyta.

Proveržis įvyko šių metų gegužę, kai Leibnico archeologijos centro Maince (LEIZA) mokslininkai, naudodami kompiuterinės tomografijos skenerius, išanalizavo foliją. LEIZA vaizdų laboratorijos vadovas Ivanas Calandra pranešime spaudai paaiškino šį procesą:

„Analizės iššūkis buvo tas, kad sidabro lakštas buvo suvyniotas, tačiau maždaug po 1800 metų jis, žinoma, buvo jau susiraukšlėjęs ir suspaustas. Naudodami kompiuterinę tomografiją galėjome jį nuskenuoti labai didele raiška ir sukurti 3D modelį“.

Tik skaitmeniniu būdu išvyniojus lapą, tapo matomas visas tekstas, kurį vėliau buvo galima iššifruoti. Ir tai, ką mokslininkai aptiko, juos pribloškė.

Ankstyviausi krikščionybės įrodymai

Ant folijos buvo 18 eilučių lotyniško teksto, kuriame ne kartą minimas Jėzus, taip pat šventasis Titas – apaštalo Pauliaus mokinys ir patikėtinis.

Kadangi kapas, kuriame buvo rastas amuletas, datuojamas maždaug 230–270 m., amuletas tapo ankstyviausiu krikščionybės įrodymu Europoje į šiaurę nuo Alpių. Visi lig šiol padaryti atradimai yra mažiausiai 50 metų vėlesni.

Tuo metu, kai buvo su velioniu buvo palaidotas ir amuletas, krikščionybė tapo vis populiaresne sekta – tačiau identifikuoti save kaip krikščionį vis dar buvo rizikinga. Akivaizdu, kad palaidotas vyras, kuriam, kaip manoma, buvo 35–45 metai, jautė savo tikėjimą taip stipriai, kad nusinešė jį su savimi į kapą.

Frankfurto Goethes universiteto profesorius, archeologas ir lotyniškų užrašų ekspertas Markusas Scholzas kruopščiai iššifravo tekstą.

Aprašydamas sudėtingą procesą pareiškime jis sakė, kad „kartais prireikdavo savaičių, net mėnesių, kad sugalvotų kitą idėją“. Be kita ko, jis pasikvietė teologijos istorijos ekspertus. Pasak jo, tai, kad visas raštas buvo parašytas lotynų kalba, buvo labai netikėta.

„Tai neįprasta šiam laikotarpiui. Paprastai tokie užrašai ant amuletų būdavo rašomi graikų arba hebrajų kalbomis“, – teigia tyrėjas.

Išvertus į lietuvių kalbą, tekstas skamba taip:

„Šventojo Tito(vardu?).

Šventas, šventas, šventas!

Vardan Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus!

Pasaulio Viešpaties

Atsispirk (pagal galimybes?)

Visiems puolimams (?) / nesėkmėms (?).

Dievas(?) suteikia gerovę

Įžengimas.

Tai reiškia, išganymo priemonė(?) apsaugo

Žmogų, kuris

Atsiduoda valiai

Viešpaties Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus

Nes prieš Jėzų Kristų

Linksta visų keliai prieš Jėzų Kristų: dangiškieji

Žemiškieji ir

Požeminiai ir visi liežuviai

Išpažįsta (Jėzų Kristų)“.

Frankfurto archeologijos muziejaus duomenimis, patikimi krikščioniškojo gyvenimo šiauriniuose Romos imperijos Alpių regionuose įrodymai siekia tik IV mūsų eros amžių.

Iššifruoti užrašą M. Scholzui padėjo Bonos universiteto profesorius, bažnyčios istorikas Wolframas Kinzigas.

„Užrašas sidabre yra vienas seniausių turimų Naujojo Testamento paplitimo Romos Germanijoje įrodymų, nes jame lotynišku vertimu cituojamas Laiškas filipiečiams 2, 10–11, – teigia Bonos universiteto mokslininkas. – Tai ryškus pavyzdys, kaip Biblijos citatos buvo naudojamos magijoje, skirtoje apsaugoti mirusiuosius.

Londono Karališkojo koledžo viduramžių istorijos profesorius Peteris Heatheris, besidomintis krikščionybės raida, šį atradimą pavadino „fantastišku radiniu“.

„Gebėjimas iššifruoti raštą ant to suvynioto sidabro gabalėlio yra nepaprastas. Tai įmanoma tik dabar, naudojant šiuolaikines technologijas. Jei jie būtų jį radę prieš 100 metų, nebūtų žinoję, kas tai yra. Sidabriniuose amuletuose tikriausiai bus koks nors stebuklingas ritinys, bet nežinia koks – tai gali būti bet kokia religija“, – sakė tyrime nedalyvavęs P. Heatheris.

Jis pridūrė, kad esama įrodymų apie krikščionių bendruomenes centrinėse imperijos dalyse, bet ne tokiame pasienio miestelyje kaip šis Romos Vokietijoje – todėl tai labai neįprasta ir unikalu. „Krikščionybės istoriją tame regione buvo nustumiama [laiku] atgal“, – kalbėjo mokslininkas.

Parengta pagal CNN.