Aptiko keistą radinį. „Suformuotas taip, kad atrodytų kaip vulva“ (Foto)

Šiuos kapus, kurie, atrodo, visi priklausė moterims, vakarinėje Norvegijos pakrantėje aptiko ieškotojai metalo detektoriais. Jie datuojami IX a. pradžia, vikingų epocha (793–1066 m.), sciencenorway.no sakė Bergeno universiteto muziejaus vyriausiasis archeologas Sørenas Diinhoffas.

„Tyrimų požiūriu tai yra tikras nedidelis lobis“, – sakė S. Diinhoffas.

Tyrimai metalo detektoriais rodo, kad tai tik trys iš 20 kapų, esančių radimvietėje, vadinamoje Skumsnese – ir esančioje Fitjaro savivaldybėje. Nors žmonių kaulai jau seniai suirę, liko jų įkapės – segės, stiklo karoliukai, monetos ir valties formos akmenys. Kai kurie papuošalai ir monetos yra kilusios iš Airijos, Anglijos ir Frankų imperijos, kuri tuo metu apėmė didžiąją dalį Vakarų Europos. Įspūdingiausia – reta moneta iš pietų Danijos, kurios vienoje pusėje įspausta vikingų laivas, o kitoje – elnias.

Radinys atskleidžia to meto vikingų visuomenėje vykusią tolimąją prekybą ir migraciją. Pasak S. Diinhoffo, čia palaidotos moterys turėjo tam tikrų ryšių su žemynine Europa.

„Tikriausiai tai nėra atsitiktinumas, – sakė jis. – Galbūt jos atvyko iš užsienio ir ištekėjo už vietinės bendruomenės narių“.

Pasak tyrėjų, Skumsnesė tuo metu buvo ūkis, kuris tikriausiai priklausė vietos karaliui. Jis buvo netoli nuo pakrantės ir galėjo būti keliautojų maršruto tašku. Viena iš moterų buvo palaidota keturių metrų iš akmenų suformuotame laiviniame kape – kad nugabentų ją į pomirtinį gyvenimą.

Viking Age womans grave found at Skumsnes.https://t.co/GryOkXMbdI pic.twitter.com/j4F8N5jIkC

— Angrboða 🌘🌑🌒 (@angrbodasenna) December 28, 2024

Toje vietoje, kur turėjo būti stiebas, archeologai rado akmenį, kuris buvo suformuotas taip, kad atrodytų kaip vulva, kas galėjo simbolizuoti kape palaidotą moterį.

Pasak S. Diinhoffo, gali būti ir taip, kad pati moteris čia net nebuvo palaidota, o kapas tebuvo jos kenotafas – paminklas be palaidoto kūno. Anot tyrėjo, tai sunku įvertinti, nes Vakarų Norvegijos dirvožemis blogai išsaugo organines medžiagas.

Laiviniame kape taip pat buvo vilnos kirpimo žirklės, šepetys pluoštui paruošti verpimui bei audimui (angl. hetchel), verpstė ir audimo įrankis, vadinamas ataudų primušimo peiliu – visi šie daiktai buvo naudojami tekstilės dirbiniams gaminti – o taip pat bronzinis raktas. Tai leidžia manyti, kad šis kapas buvo skirtas aukštos padėties moteriai: tekstilės gamyba buvo prestižinė, o raktas rodo, kad ji buvo namų šeimininkė.

Oslo universiteto archeologė Unna Pedersen sciencenorway.no pasakojo, kad tekstilės gamyba vikingų laikų moterims buvo kelias į turtą ir saugumą. „Jei ir ne elito narės, šios moterys neabejotinai užėmė aukštą vietą socialinėje ir ekonominėje hierarchijoje“, – sakė ji.

Parengta pagal „Live Science“.