„Pjūviai, įbrėžimai ir galimos kapojimo žymės.“ Aptiko vaiko kaulus su šiurpiomis žymėmis

Vaiko palaikai buvo rasti šiaurės Kinijoje ankstyvojo neolito archeologinėje vietovėje Jiahu, kurios amžius siekia maždaug 7000–5000 m. pr. m. e.

Šios kaulų modifikacijos gali liudyti apie laidojimo praktiką, kuri anksčiau neolitinėje Kinijoje nebuvo užfiksuota.

Jiahu radimvietė buvo aptikta XX a. septintajame dešimtmetyje Henano provincijos Beiwudu mieste. Ji yra labai reikšminga Kinijos neolito laikotarpio archeologijos tyrėjams, nes per kasinėjimus čia rasta svarbių radinių, įskaitant vieną seniausių pasaulyje fermentuotų gėrimų ir galbūt seniausią šilko dirbinį. Archeologai šioje vietoje taip pat aptiko dešimtis žmonių palaidojimo vietų.

2001 m. atlikdami kruopščią šioje vietoje iškastų žmonių skeletų liekanų laboratorinę analizę, žurnale „International Journal of Osteoarchaeology“ paskelbto tyrimo autoriai pastebėjo kai ką intriguojančio.

Kaulai, kurie, regis, priklausė maždaug 8–10 metų amžiaus mirusiam vaikui, į kapą buvo sudėti tarp įvairių įkapių, įskaitant kaulinę fleitą, greičiausiai siekiant palaikus paslėpti.

Palaidojimas, žinomas kaip M511, buvo rastas centrinėje radimvietės dalyje, datuojamoje maždaug 6000 m. pr. m. e. Šioje dalyje rasta išskirtinių radinių ir požymių, kurie, kaip teigiama tyrime, galimai buvo susiję su apeigomis.

Pavyzdžiui, M511 yra netoli dviejų unikalių archeologinių objektų: didelės kapavietės, kurioje palaidoti mažiausiai 23 asmenys, ir duobės su šakutės formos kauliniu įrankiu ir daugybe barškalų iš vėžlio kiauto, kuriuos, anot tyrimo autorių, „siūloma laikyti ritualiniais reikmenimis“.

Tyrimo autoriai, nagrinėdami vaiko kaulus, pastebėjo, kad ant apatinių galūnių yra daugybė pažeidimų, įskaitant pjūvių, įbrėžimų ir galimas kapojimo žymes, kurios greičiausiai atsirado dėl žmonių veiksmų.

Kai kurios iš šių žymių rodo, kad nuo vaiko kūno buvo pašalinta mėsa, teigiama tyrime.

Tyrėjai taip pat pastebėjo ant kaulų ženklus, bylojančius, kad vaikas mirties metu sirgo kažkokia liga – galbūt skorbutu – arba netinkamai maitinosi.

Laidojimo kontekstas kartu su žymėmis ant kaulų ir patologine vaiko būkle rodo ritualinę praktiką. Ši praktika galėjo būti susijusi su vaiko būkle.

Pavyzdžiui, modifikacijos galėjo būti skirtos tam, kad vaikas pomirtiniame gyvenime nepatirtų apatinių galūnių skausmo.

Kita galimybė yra ta, kad žymės rodo pasiruošimą kaulinių įrankių gamybai. Panašių įbrėžimų raštų randama ant kaulinių daiktų.

„Ateityje iš naujo ištyrus Jiahu rastus kaulinius objektus, būtų galima išspręsti šią diskusiją ir atverti naują tyrimų kryptį“, – rašo tyrimo autoriai.

Nors kaulų modifikavimo intencijos lieka neaiškios, akivaizdu, kad vaiko palaidojimo būdas skyrėsi nuo kitų to paties amžiaus vaikų, palaidotų Jiahu.

„Šiuo retu atveju unikalus sergančio vaiko kūno apdorojimas buvo subtilus ir slepiamas“, – rašė tyrimo autoriai.

Pasak tyrėjų, šie kaulai yra pirmasis aprašytas vaiko palaikų modifikavimo atvejis iš ankstyvojo neolito Kinijoje, rašo „Newsweek“.