Italijos mieste rasti radiniai perrašo Romos imperijos žlugimo istoriją

Italų archeologai nustatė, kad senasis miestas Interamna, kuris romėnų laikais buvo laikomas „užkampiu“, iš tiesų iki III a. buvo gyvybingas ir klestintis centras.

Šis atradimas pakeičia senovės imperijos žlugimo chronologiją, teigia „Independent“.

Tyrėjai, dirbantys miesto teritorijoje, aptiko kelis senovinius pastatus, tokius kaip uždaras teatras, upės uostas, turgaus aikštės ir sandėliai, kurie išliko ir klestėjo žymiai ilgiau nei buvo manyta anksčiau.

Naujausi duomenys paneigia anksčiau laikytą nuostatą, kad miestas buvo atokioje senovės Romos vietoje. Iš tiesų tai buvo svarbus ir klestintis centras.

Tyrimo autorių teigimu, miesto dydis nebuvo mažiausias II a. pr. m. e. pabaigoje ar I a. pr. m. e. pradžioje, kaip manyta, tačiau jis sugebėjo išlaikyti stabilumą ir augimą iki III a. po Kr. pabaigos.

Mokslininkai rado „aiškius įrodymus“, kad miestas, nuo Romos Respublikos vidurio iki ankstyvojo imperatoriškojo laikotarpio, nuolat augo, nesimatant jokio realaus susitraukimo ar nuosmukio iki III a. po Kr. pabaigos.

„Atradome 900 metus klestėjusį miestą, kuris sugebėjo prisitaikyti prie visų iššūkių, su kuriais susidūrė“, – teigė Kembridžo universiteto archeologas Alessandro Launaro.

Paaiškėjo, kad vienas iš ryškiausių šio miesto bruožų buvo jo didelis gyventojų tankumas romėnų laikais.

Mokslininkai atkasė keletą pastatų ir „daug didesnę dalį“ gyvenamųjų namų, kas rodo, kad miestas buvo labai apgyvendintas.

Dabar mokslininkai turi įrodymų, kad miesto teritorijoje buvo gausu tiek privačių, tiek visuomeninių pastatų.

Vienas iš archeologų aptiktų objektų – senovinis uždaras teatras, kurio matmenys yra apie 45 m x 26 m, galėjo talpinti iki 1 500 žiūrovų.

Šis statinys buvo naudojamas per visą miesto gyvavimo laikotarpį.

Vienas iš kasinėjimų metu rastų užrašų liudija, kad 46 m. pr. m. e. mieste viešėjo pats Julijus Cezaris.

Naujausi archeologų atradimai rodo, kad Interamna buvo susijusi su artimiausiomis turgavietėmis per upę, o jos uostas, pagal archeologų vertinimus, buvo itin aktyvus nuo I a. pr. m. e. iki IV a. po Kr.

Mokslininkai dabar teigia, kad miestas klestėjo ir po to, kai romėnų Italija patyrė nuosmukį.