Griauna mūsų įsivaizdavimą apie Antiką. Sensacingas atradimas

Jos buvo ne tik spalvotos, bet ir kvapnios. Skulptūros buvo trinamos kvapniais tepalais ir aliejais.

Daugelį metų Antiką siejome su balta spalva. Tikriausiai daugelis žmonių vaizduotėje vis dar turi šį senovės Romos ir senovės Graikijos vaizdinį. Tačiau mokslininkai įrodė, kad Antikos skulptūros dažnai buvo dažomos šiltomis spalvomis. Dabar tyrimai atskleidė, kad kai kurios iš jų buvo net kvepiančios.

„Balto marmuro statula nebuvo skirta suvokti kaip akmeninė statula. Ji turėjo būti panaši į tikrą dievą ar deivę“, – sakė tyrimo autorė Cecilie Brons.

Dr. Brons yra archeologė ir Senovės meno katedros Kopenhagoje kuratorė. Atradimą ji padarė įsigilinusi į romėnų rašytojų (įskaitant Ciceroną) darbus ir užrašus ant senovės graikų šventyklų.

„Kvepalai ir kvapnieji aliejai dažnai minimi kaip dalis senovėje ant religinių statulų naudotų „dekoracijų“, – aiškina ji.

Ciceronas, šimtmečius įkvėpęs rašytojus, poetus ir filosofus, pasakojo apie ritualinę Artemidės (graikų mitologijoje miškų, gyvūnų ir medžioklės deivės) statulą Segestos mieste Sicilijoje. Statula buvo ištepta kvapniais aliejais ir tepalais. Dr. Brons sakė, kad kvepalai ir kvapieji aliejai dažnai minimi kaip religinių statulų puošybos dalis.

Tai dar vienas tyrimas, įrodantis, kad senovės pasaulis nebuvo visiškai toks, kokį įsivaizduojame. Pakanka paminėti, pavyzdžiui, garsias Graikijos statulas, tokias kaip Milo Venera, arba šiuolaikinius įvykius, menančius senovės laikus, pavyzdžiui, vasaros olimpinių žaidynių atidarymą Graikijoje 2004 m.

Tai bėgant metams įskiepijo mums senovės pasaulio baltumą. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad dažų pėdsakų liko ir ant senovės graikų, ir ant romėnų statulų. Kaip pažymi Kopenhagos archeologė, tyrimai gali išplėsti mūsų supratimą apie senovės kultūrą ir šiuo atveju „mūsų supratimą apie senovės skulptūrą“.