„Labai reikšmingi kontaktai.“ Senoviniame urve gyveno neandertaliečiai, šiuolaikiniai žmonės ir paslaptinga žmonių giminė

Išvada atskleidžia, kad neandertaliečiai, šiuolaikiniai žmonės ir giminingos žmonių linijos dabartinio Izraelio teritorijoje koegzistavo apie 50 000 metų. Tačiau nežinoma, kuri grupė darė įtaką kitai ir kokia kryptimi. 

Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai tyrinėjo urvus Levante – rytiniame Viduržemio jūros regione, kuris šiandien apima Izraelį, Palestinos teritorijas, Jordaniją, Libaną ir Siriją. Mokslininkai jau seniai manė, kad Levantas buvo pagrindiniai vartai mūsų rūšiai – Homo sapiens – ir kitoms iš Afrikos migravusioms žmonių giminės šakoms.

Ankstesniuose darbuose buvo teigiama, kad viduriniajame paleolite (prieš 80 000–130 000 metų) pietų Levante gyveno bent trys skirtingos Homo grupės: šiuolaikiniai žmonės, neandertaliečiai ir trečioji linija, panaši ir į šiuolaikinius žmones, ir į neandertaliečius, kuri buvo rasta priešistorinėje Nešer Ramlos vietovėje centriniame Izraelyje. Nors šios grupės fiziškai skyrėsi viena nuo kitos, tyrėjai nebuvo tikri, kiek panašios jos buvo pagal gyvenimo būdą.

Nešer Ramloje rasti artefaktai leido manyti, kad šioje vietoje buvo laikina medžioklės stovykla, todėl tyrėjai netoliese ieškojo pagrindinės veiklos bazės. „Tokios vietos paprastai randamos urvuose“, – pasakoja pagrindinis tyrimo autorius, Jeruzalės hebrajų universiteto paleolito archeologas Yossi Zaidneris.

Jis su kolegomis daugiausia dėmesio skyrė Tinshemeto urvui, esančiam maždaug už 10 km nuo Nešer Ramlos. Pirmą kartą šį urvą mokslininkai atrado 1940 m., o nauji tyrimai jame rado penkis Homo genties palaidojimus – tai pirmieji tokie palaidojimai iš viduriniojo paleolito, rasti šiame regione per daugiau nei 50 metų. Šiuo metu nežinoma, ar šie palaidojimai priklauso ankstyviesiems šiuolaikiniams žmonėms, žmogaus ir neandertaliečio hibridams, paslaptingai kitai linijai, ar visai kitai grupei. 

Tyrėjai taip pat aptiko akmeninių artefaktų, pagamintų Levalua technika, t. y. iš vienos pusės jie yra stambūs, iš kitos – plokšti, o jų briaunos – užaštrintos. Be to, žmonių palaikai buvo laidojami vaisiaus poza, dažnai su raudonu mineraliniu pigmentu ochra, kuris, kaip rodo ankstesni tyrimai, buvo susijęs su laidojimo praktika ir simboliniu mąstymu. Mokslininkai taip pat aptiko stambių medžiojamųjų gyvūnų – tokių kaip taurų, arklių, elnių ir gazelių – kaulų.

„Tinshemeto oloje aptikti radiniai tikriausiai bus svarbiausi regiono radiniai per pastaruosius 50 metų“, – teigia naujajame tyrime nedalyvavęs Londono Gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris. 

Skirtinguose urvuose – skirtingos rūšys

Tinshemeto urve rasti radiniai labai panašūs į radinius, aptiktus kituose dviejuose Izraelio urvuose – Skhulo urve ir Qafzeho oloje, kurie taip pat datuojami viduriniuoju paleolitu. Tačiau kiekviename iš urvų rastos skeleto liekanos anatomiškai gerokai skyrėsi nuo kitų urvų liekanų. 

Tyrėjai daro prielaidą, kad skirtingos Homo grupės ne tik koegzistavo Levanto viduriniajame paleolite, bet ir dalijosi tam tikrais svarbiais papročiais, apie 50 000 metų keisdamosi naujovėmis – pavyzdžiui, laidojimo apeigomis ir simboliniu ochros naudojimu. Vis dar neaišku, kokia kryptimi buvo keičiamasi šiomis praktikomis – tarkime, ar šiuolaikiniai žmonės perėmė neandertaliečių medžioklės strategijas, ar neandertaliečiai perėmė šiuolaikinių žmonių laidojimo apeigas, ar jie kartu sukūrė naujas praktikas.

„Neandertaliečių ir Homo sapiens sąveika buvo ne tik atsitiktiniai susitikimai, bet ir labai reikšmingi kontaktai, kurie lėmė elgesio perėmimą“, – sakė Y. Zaidneris. 

Tai, kad šio laiko ir vietos Homo grupės dažnai turi bendrų šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių anatominių bruožų, leidžia manyti, kad „iš tikrųjų tai yra hibridai, kurie naudojosi ta pačia kultūra“, – teigia mokslininkas. 

Tačiau Ch. Stringeris nemano, kad gyvenimo stiliai maišėsi. Vietoj to jis teigia, kad palaidojimai ir artefaktai Tinshemeto, Skhulo ir Qafzeho urvuose siejami tik su H. sapiens, o vėlesnėse Levanto vietovėse – pavyzdžiui, Kebaros, Amudo ir Dederiyeh urvuose – aptikta kitokia elgsena siejama su neandertaliečiais. 

„Vis dėlto daugėja įrodymų, kad šios populiacijos maždaug prieš 100 000 metų regione sutapo labiau, nei manyta, ir atsižvelgiant į tai, kas po 50 000 metų įvyko Europoje, akivaizdu, kad buvo potencialių kontaktų ir kultūrinių bei genetinių mainų galimybė, – sako Ch. Stringeris. – Aš linkęs sumenkinti galimybę, kad Skhulo ir Qafzeho mėginiai turi hibridizacijos su neandertaliečiais požymių, tačiau jie pasižymi didele morfologine variacija, ir kai kurie iš jų iš tiesų gali rodyti kryžminimąsi su kaimynais neandertaliečiais.“ 

Dabar mokslininkai planuoja išsamiau ištirti Tinshemeto oloje rastus palaikus ir išsiaiškinti, ar jie nėra šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių hibridai, – sakė Y. Zaidneris. 

„Nekantriai laukiu išsamių Tinshemeto fosilijų morfologijos aprašymų“, – teigia Ch. Stringeris. Jei šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių kryžminimasis vyko Levante, – o jis sutinka, kad tai atrodo vis labiau tikėtina – tuomet kažkur turi būti tikri pirmos kartos neandertaliečių ir neandertaliečių hibridai, laukiantys, kol bus atrasti ar atpažinti, sako mokslininkas. 

Tyrėjai savo išvadas antradienį (kovo 11 d.) paskelbė žurnale „Nature Human Behavior“.

Parengta pagal „Live Science“.