Mokslas ir gamta
.


Izraelio archeologai oloje aptiko penkis mįslingos žmonių giminės palaidojimus, kurie leidžia manyti, kad ši grupė turėjo bendrų gyvenimo būdo, technologijų ir laidojimo papročių su šiuolaikiniais žmonėmis ir neandertaliečiais, taip pat gyvenusiais šiame regione prieš 130 000 metų, rašoma naujame tyrime.


Mokslininkams pavyko identifikuoti stuburo, šonkaulių ir dubens kaulų dalis, leidusias nustatyti, kad radinys datuojamas juros periodo viduriu.


Tyrimas apie masinį išnykimą, įvykusį prieš 252 mln. metų, padeda geriau suprasti, kokius pokyčius gali sukelti dabartinis visuotinis atšilimas.


XX a. septintajame dešimtmetyje geologai aptiko keistų sluoksnių maždaug 232 milijonų metų senumo uolienose. Jų rasta Alpių kalnuose ir Jungtinėje Karalystėje.


Australijos mokslininkai sumodeliavo beveik milijardą metų trukusią Žemės tektoninę istoriją ir nustatė, kad maža anglies dioksido koncentracija buvo visuotinio atšalimo, dėl kurio mūsų planeta virto vienu dideliu ledo sluoksniu, priežastimi.


Ilgalaikė prognozė rodo, kad šis mėnuo bus ženkliai šiltesnis nei ilgalaikė norma.


Priežastis, dėl kurios europiečiai, atrodo, palyginti neseniai išvystė šviesesnę odą, gali būti susijusi su mitybos pokyčiais.


Apie klimato kaitos įtaką gyvūnijai kalbėta ne kartą, tačiau nauji tyrimai atskleidžia vis įdomesnių jos padarinių apraiškų. Pastebėta, kad paukščių kūno masė mažėja, o įtariama, kad keičiasi ir jų sparnų formos.


Rusijos mokslininkai praneša apie įspūdingą ir kartu nerimą keliantį pasiekimą. Jiems pavyko atgaivinti mikroskopinius organizmus, tūkstančius metų įšalusius Sibiro amžinajame įšale.


Prieš 150 000 metų žmonės gyveno atogrąžų miškuose Vakarų Afrikoje. Šis atradimas leidžia manyti, kad žmonės atogrąžų miškuose apsigyveno daug seniau – o tai rodo, kad mūsų protėviai galėjo gyventi įvairiose vietovėse.